- Oda yra labai svarbus mūsų organas, atliekantis daugybę funkcijų. Ji gali sverti iki 5 kg, o jos plotas, priklausomai nuo žmogaus kūno sudėjimo, siekia nuo 1,5 iki 2 kvadratinių metrų. Skirtingų kūno sričių odos storis taip pat yra skirtingas – paakių ar vokų odos storis tesiekia 0,04 milimetro, o delnų ar padų – 1,5 – 2 milimetrus.
Oda cirkuliuoja apie ketvirtadalis mūsų kraujo. Viena svarbiausių odos funkcijų yra apsauginė. Oda mus dengia, saugo nuo aplinkos – nuo cheminių, fizinių, biologinių faktorių. Ji dalyvauja termoreguliacijoje - reguliuoja kūno temperatūrą. Spaudžiant šalčiui, kraujagyslės susitraukia ir šiluma išsaugoma. Esant karščiams – kapiliarai išsiplečia, ir šiluma atiduodama.
Todėl tikrai netikęs būdas šaltą žiemą šildytis lauke alkoholiu – jį vartojant, kraujagyslės išsiplečia, ir šiluma atiduodama.
Oda taip pat atlieka šalinimo funkciją – ji išskiria prakaitą ir įvairias kitas medžiagas. Tai svarbus imuninis ir jutiminis organas. Vien mūsų pirštų galuose viename kvadratiniame centimetre yra daugiau nei 2500 receptorių, ir visi jie yra skirtingi. Vienų pagalba mes jaučiame šilumą, šaltį, drėgmę, kiti jaučia vibraciją, spaudimą, skausmą - tai tarsi puikiai veikianti signalinė sistema, įspėjanti ir sauganti mus nuo įvairių pavojų.
Oda taip pat sugeria ultravioletinius spindulius, ji sintezuoja vitaminą D, gamina riebalus, kurie įeina į mūsų apsauginio sluoksnio hidrolipidinės plėvelės sudėtį. Taip pat oda dalyvauja vandens apykaitoje. Esant karščiui, per odą išgarinama apie 500-800 gramus vandens.
Žinoma, labai svarbi odos estetinė funkcija - juk visi mes norime turėti sveiką ir gražią odą.
- Kokios pagrindinės odos bėdos kamuoja šaltuoju metu laiku?
- Šaltasis sezonas – tai pirmiausia sausas sezonas. Mes mažiau būname atvirame ore, daugiau laiko praleidžiame patalpose, gauname mažiau saulės, mūsų odą veikia šildymas, kondicionieriai, todėl šaltuoju metų laiku paūmėja su tuo susiję odos susirgimai – žvynelinė, atopinis dermatitas, įvairios egzemos, ichtiozės ir panašiai.
Net jei žmogaus oda yra sveika, bet sauso tipo, kurioje riebalų liaukų yra mažiau, ir jos išskiria mažiau riebaus sekreto, vien sezono pasikeitimas ją labai išsausina. Na, o jei ir prausiamės po du ar tris kartus per dieną - ryte, vakare, po sporto salės, naudojame agresyvius parfumuotus prausiklius, kempines, šveitiklius, dar paplaukiojame baseine ( chloras taip pat neigiamai veikia odą), pasikaitiname saunoje, mes odą visiškai „apnuoginame“, nes taip nuplauname tą hidrolipidinę plėvelę, ir jos tiesiog nebelieka. Oda tampa labai sausa, lupasi, šerpetoja, prasideda bėrimai ir suvaldyti tokią odos būklę tampa sunku.
Kita problema, tiesiogiai susijusi su šaltuoju metu laiku, - įvairūs nušalimai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nušalimo grėsmė iškyla ne tik spaudžiant stipriam šalčiui, bet ir temperatūrai nukritus vos žemiau nulio, esant dideliam vėjui ir oro drėgnumui.
- Kaip patartumėte saugoti odą nuo visų šių bėdų?
- Pradėti reikia nuo paprasčiausių dalykų. Patarčiau tose patalpose, kuriose praleidžiama daugiausia laiko, laikyti drėgmės kiekį matuojančius higrometrus. Taip pat būtų puiku turėti garintuvus ir palaikyti bent 60 procentų drėgmę - toks drėgnumas yra palankus odai. Žinoma, reikėtų vartoti ir pakankamai skysčių - apie 1,5 – 2 litrus per dieną.
Taip pat, kaip jau minėjau, siūlyčiau nepersistengti per dažnai prausiantis, o nusiprausus pasistengti grąžinti tai, ką nuprausėme – apsauginį odos sluoksnį hidrolipidinę plėvelę, kitaip sakant, įvilkti odą į kombinezoną.
Aš dažniausiai rekomenduoju hidrolipidinius kremus, puiku, jei juose dar yra ir įvairių vitaminų. Tepti odą reikia tiek, kiek jaučiam esant poreikį, kuo dažniau, kuo plačiau – tuo geriau. Per šalčius drėkinamaisiais kremais reikėtų teptis bent pusvalandį prieš išeinant į lauką.
Siekiant išvengti nušalimų ir nužvarbimų, būtina naudoti riebius apsauginius kremus. Juos renkantis reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, nes vieni jų apsaugo, kai yra 10 laipsnių šalčio, kiti – esant dar žemesnei temperatūrai.
Atskirai kategorijai priskirčiau žmones, kurių oda yra labai jautri, vadinama kapiliarinė arba kuperozinė. Tokia oda yra itin jautri, todėl nereikia net minusinės temperatūros, pakanka žvarbesnio vėjo, kad jos būklė pablogėtų. Šiems žmonėms visada rekomenduoju nešioti kepures, gobtuvus, šalikus, kad kuo labiau būtų apsaugotas veidas, kad jo nenugairintų vėjai, ir, žinoma, naudoti apsauginius kremus bei kapiliarus stiprinančias priemones.
- Kokios procedūros padeda apsaugoti odą nuo išsausėjimo ir atkurti jos pusiausvyrą?
- Jei namuose naudojamų kremų ir kitų priemonių nepakanka, rekomenduočiau atlikti tam tikras profesionalias procedūras, kurios padeda odai grąžinti drėgmę ir jos švytėjimą.
Itin mėgstamos procedūros yra mezoterapija ir biorevitalizacija. Mezoterapija – tai procedūra, kurios metu maža adatėle į odą suleidžiamas vadinamasis „grožio ir gėrio kokteilis”. Jo sudėtyje yra hialurono rūgšties, įvairių vitaminų, koefermentų, mineralų – oda sudrėkinama, ji tampa skaisti ir švytinti.
Biorevitalizacijos metu mažos adatėlės pagalba į odą suleidžiama grynos hialurono rūgšties. Kaip žinia, viena hialurono rūgšties molekulė pritraukia apie 100 vandens molekulių, todėl išgaunamas giluminis drėkinimas. Hialuronas taip pat skatina kolageno ir elastinio tinklo gamybą, o tai suteikia ir patempimo, vadinamojo liftingo, efektą. Tai labai veiksminga procedūra, padedanti grąžinti odos drėgmę, tonusą ir puoselėti jos grožį.
