Su privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“ įsikūrusios Laisvės prospekto šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskiene kalbėjomės apie laringito simptomus ir tai, kaip juos palengvinti.
– Ar teisybė, kad laringitas – „vaikiška“ liga, kuri su metais praeina?
– Laringitu serga tiek vaikai, tiek ir suaugusieji, tačiau dėl anatominių viršutinių kvėpavimo takų ypatumų vaikai serga kiek kitaip. Suaugusiesiems ligos eiga būna lengvesnė. Liga pasireiškia balso dingimu, kai išvis neprašnekama, arba galima šnekėti tik pašnibždomis, ar užkimimu. Skirtingai negu vaikams, suaugusiesiems, sergantiems laringitu, dusulys pasitaiko retai. Taip yra todėl, kad ir anatomiškai suaugusiųjų kvėpavimo takai yra platesni, jeigu jie paburksta, tai taip nesusiaurėja, kaip vaikų.
– O kokie yra vaikų laringito simptomai? Kurie simptomai rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į medikus?
– Dieną būklė gali būti nebloga, tačiau dažniausiai naktį pradeda blogėti, atsiranda „lojantis“ kosulys – labai panašus į šuniuko lojimą, švokštimas. Tokia būklė vadinama krupu. Vaikas verkia, kalba užkimusiu balsu. Pradžioje gerklų susiaurėjimo simptomai būna neryškūs: vaikas kalba užkimusiu balsu, lojančiai kosėja.
Kai vaikui pasidaro sunkiau įkvėpti, jis pasidaro neramus, irzlus, pradeda verkti. Tada padažnėja kvėpavimas, kuris ir taip būna sunkus. Ligai sunkėjant, pasidaro sunkiau įkvėpti, kvėpuojant aktyviai dalyvauja tarpšonkauliniai raumenys, oda apie lūpas pamėlsta. Negydant ligos būklė dar labiau sunkėja, kvėpuojant įdumba tarpšonkauliniai tarpai ir viršraktikauliniai raumenys. Tokia būklė laikoma sunkia ir tuomet reikia gydymo ligoninėje.
– Kas lemia laringitą? Galbūt tai gali būti ir kitos ligos komplikacija?
– Laringitą dažniausiai sukelia virusai. Šie virusai plinta oro-lašiniu keliu, per nosį ar burną ir nosiaryklę patenka į gerklas ir trachėją. Ten sukelia uždegimą – gleivinė parausta, paburksta, dėl to pasunkėja kvėpavimas, užkimsta balsas.
Suaugusiųjų ir vaikų laringito priežastys yra panašios. Jos gali būti infekcinės kilmės. Suaugusiųjų balsas gali užkimti ir dėl kitų, ne infekcinės kilmės, priežasčių, pavyzdžiui, rūkymo, dulkėtos aplinkos. Ypač didelę reikšmę balso kokybei turi skrandžio rūgštis – refliuksas.
Stipriau pažeidžiama suaugusiųjų grupė yra žmonės, kuriems tenka daug šnekėti darbe, pavyzdžiui, pedagogai.
– Kaip reikėtų elgtis tėvams, kurių vaikai susirgo laringitu, ypač jeigu vaikas dar labai mažas, tarkime, vienerių metų. Kokia turėtų būti pirmoji pagalba?
– Tiek labai mažų, tiek jau paaugusių vaikų priežiūra panaši. Mažiukui, jeigu jis dar žindomas, reikėtų dažniau pasiūlyti žįsti krūtį, duoti gerti. Mažasis ligoniukas turi vartoti pakankamai skysčių.
Dienomis, jei leidžia būklė, vaiką reikėtų laikyti paremtą pagalvėlėmis. Tačiau taip sėdinčio vaikučio iki 2 metų negalima palikti be priežiūros. Vaikutį reikia guldyti ant kietesnio paviršiaus. Specifinio gydymo nėra. Tiesiog reikia naudoti bendras gydymo priemones ir stebėti ligoniuko būklę.
Kartais vaikui padeda 15–20 min. trukmės nekarštų vandens garų inhaliacijos, paruoštos su, tarkim, eukaliptu, jei nealergiškas – čiobreliais. Tačiau svarbiausia yra gerai ir dažnai vėdinti patalpas. Jeigu vaikas karščiuoja, yra neramus, jam reikia duoti paracetamolio.
Ligoniukui reiktų sudaryti sąlygas būti ramiai – vartyti knygutes, žiūrėti televizorių, tai yra, užsiimti jam malonia veikla. Labai svarbu neerzinti vaiko.
- O kaip elgtis laringitu susirgusiems suaugusiesiems?
- Visų pirma reikia tylėti. Tyla yra geriausias gydymas, nes kai mes šnekame, balso stygos virpa ir jos dar labiau dirginamos. Patartina vengti garsių pokalbių, kalbėtis telefonu, riksmo, negalima šnabždėti. Svarbios ir šilumos procedūros kaklui, krūtinei.
Ant jų galima dėti pašildytas grikių ar druskų pagalvėles. Patartinos ir inhaliacijos nuo uždegimo su eukalipto, mentolio aliejumi, sekretą skystinantys preparatai. Negalima rūkyti, dirbti dulkėtose patalpose, reikėtų vengti alkoholio. Taip pat reikėtų vartoti daug skysčių. Suaugusiųjų laringitas gydomas panašiai, bet svarbiausia yra tyla. Asmenys, kuriems dirbant reikalingas balsas, turėtų būti atleidžiami nuo darbo, kol praeis užkimimas.
– Ar sergančiam šia liga būtina speciali dieta?
– Specialios dietos nėra, tačiau maistas turi būti lengvas. Svarbu vengti riebių, aštrių patiekalų. Vaikui būtinai reikia vartoti pakankamai skysčių: arbatos, sriubų, praskiestų sulčių.
– Kaip greitai laringitas praeina?
– Laringitu sergančio vaiko būklė dažniausiai pagerėja per 3–4 dienas. Tačiau dar apie savaitę po ligos mažąjį ligonį gerai būtų palaikyti namie – neleisti į ugdymo įstaigą, nevesti sportuoti, į baseiną. Geriau dar pastiprinti imunitetą.
Jeigu suaugęs ligonis darbe daug nekalba, pavyzdžiui, daugiausiai dirba kompiuteriu, jau po poros dienų gali grįžti į darbą. Šnekantiems žmonėms laringitas neretai užsitęsia, pavieniais atvejais, jeigu nesilaiko režimo, balso pakimimas išsilaiko net iki dviejų savaičių.
– Kokią rekomenduotumėte profilaktiką, jeigu laringitas kartojasi?
- Reikia grūdintis. Specialios profilaktikos nėra.
