Privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“ įsikūrusios Laisvės prospekto šeimos klinikos šeimos gydytoja Jolanta Ilcevič Buro įspėjo, kad pagyvenusių žmonių pavojai dažniau tyko ne tik lauke, bet ir namuose. Medikė patarė užtikrinti, kad jų gyvenamoji aplinka būtų saugi, o nugriuvę senjorai laiku gautų reikiamą pagalbą, kitaip gresia rimtos komplikacijos.
– Ar teisybė, kad pagyvenusių žmonių kaulai trapesni, todėl pargriuvimai dažniau baigiasi lūžiais?
– Taip, tai tiesa. Tokias traumas lemia vyresnių žmonių kaulų išretėjimas, arba mediciniškai – kaulų mineralinio tankio sumažėjimas, vadinamas osteoporoze. Dėl osteoporozės kaulai pasidaro trapesni, todėl lengviau lūžta įvykus net ir nedidelei traumai.
– Kaip osteoporozė prasideda?
– Ši liga dažnai prasideda apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus (moterims paprastai praėjus maždaug porai metų po menopauzės, vyrams – po andropauzės), kartais – net ankščiau. Dažniau ji diagnozuojama moterims, ypač labai lieknoms ir mažai judančioms. Sergantiems osteoporoze patirti traumas yra pavojingiau, nes lūžimai būna dažnesni. Net ir menkesnės traumos dažniau baigiasi didesniu kiekiu sudėtingų, komplikuotų lūžių, kaulai ilgiau ir sunkiau suauga bei gyja.
– Kadangi osteoporozė dažniau diagnozuojama moterims, vadinasi, jos dažniau patiria traumas?
– Praktika rodo, kad moterys susižeidžia truputį dažniau negu vyrai.
– Kokio pobūdžio traumos dažniausiai pasitaiko pagyvenusiems žmonėms?
– Dažniausiai tai griuvimai, kurių pasekmės – sumušimai, raiščių ir raumenų patempimai, trūkimai, įvairūs kaulų – rankų, kojų, šlaunikaulio kaklelio, šonkaulių, stuburo slankstelių – lūžiai.
– Paprastai kalbama apie griuvimus lauke, esant slidžiai kelio dangai. Bet gal pagyvenusius žmones traumos neretai ištinka ir kitoje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose?
– Kaip minėjau, pagyvenusiems žmonėms dažnai pasitaiko nukristi. Kritimai įvyksta ir gatvėje, ir namuose. Gatvėje griuvimų padaugėja šaltuoju metų laiku, esant slidžiai kelio dangai. Pagyvenę žmonės dažniau nugriūva, nes jų reakcija būna lėtesnė, o koordinacija prastesnė, paslydus jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Pasitaiko, kad eidami per gatvę užkliūva už šaligatvio ir todėl nugriūva. Namuose vyresniems žmonėms taip pat gresia įvairios buitinės traumos, pavyzdžiui, neretai jie užkliūva už baldų, paslysta, ar nukrenta nuo kėdės arba kopėčių. Vyresnio amžiaus žmonėms traumos dažniau pasitaiko ir todėl, kad jiems būdinga ortostatinė hipotenzija, kai keliantis iš gulimos ar sėdimos padėties įvyksta ortostatinė reakcija. Paprasčiau tariant, kai vyresnio amžiaus žmogus ilgai guli, arba sėdi, jo kraujospūdis nukrinta. Staigiai jam atsistojus į smegenis patenka mažiau kraujo ir dėl to žmogus apsvaigsta – jam akyse pradeda mirgėti, arba jis net nualpsta ir todėl suklumpa arba pargriūva.
– Ar tiesa, kad nukritusiam pagyvenusiam žmogui laiku nesuteikus reikiamos pagalbos gresia įvairios komplikacijos?
– Taip, tai tiesa. Jeigu laiku nukritusiam pagyvenusiam žmogui nesuteikiama pagalba, gresia įsisenėjęs lūžis, lūžgalių nesuaugimas. Taip pat gali atsirasti įvairios potrauminės deformacijos su funkcijos sutrikimais. Neretai kaulų vientisumo ar galūnių funkcijos atstatymui prireikia ir operacinio gydymo. Nukritę pagyvenę žmonės, kurie gyvena vieni, dažnai po traumos negali patys atsikelti, išsikviesti pagalbos, todėl praguli ant grindų po keletą valandų ar net dienų, sušąla ir vėliau gali susirgti plaučių uždegimu. Taip pat plaučių uždegimas gali atsirasti ir kaip ilgalaikio gulėjimo bei imobilizacijos – sužeistos vietos sugipsavimo arba įtvaro ant jos uždėjimo – pasekmė. Laiku nesuteikus pagalbos senus žmones gali ištikti ir kiti negalavimai arba paūmėti lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies, plaučių arba neurologinės. Esant traumoms ir lūžimams dažniau pasitaiko ir trombozė su visomis jos pasekmėmis.
– Ar yra kokia nors profilaktika, kuri pagyvenusiems žmonėms padėtų sumažinti traumų tikimybę?
– Profilaktika šioje srityje yra labai svarbi. Išvengti traumų ir su jais susijusių lūžimų vyresniame amžiuje gali padėti sportas, mankšta, geros fizinės formos palaikymas. Dėl fizinių pratimų lavinami ir stiprėja raumenys, sąnariai, kaulai, žmogus pasidaro judresnis, elastingesnis, jam būna lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Labai svarbi ir pilnavertė mityba, turtinga kalciu, vitaminu D, kitais mikroelementais, maistingomis medžiagomis ir vitaminais. Gerai vartoti ir maisto papildus. Kad pagyvenę žmonės išvengtų traumų, svarbu pritaikyti ir jų gyvenamąją aplinką, pavyzdžiui, pašalinti nereikalingus baldus ar daiktus. Vyresnio amžiaus žmonėms patarčiau neužmiršti atsargumo, neskubėti, ypač žiemą, kai gatvės ir kiemai slidūs. Svarbu pasirūpinti ir savo sveikata, kad laiku ir tinkamai būtų diagnozuota bei gydoma osteoporozė ir kitos ūminės ar lėtinės ligos.
