Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4 dieną minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė sako, kad onkologija – vienas greičiausiai besikeičiančių mokslų, kuriame dera tiek tradicinė, tiek netradicinė medicina ir net vyrauja tam tikros mados.
„Onkologe dirbu 30 metų, ir pati negaliu patikėti, kaip per tą laiką pasikeitė supratimas apie vėžį, jo prevenciją, kaip ištobulėjo gydymo metodai. Onkologija – vienas greičiausiai besikeičiančių mokslų, kartais po savo sparnu priimanti ir netradicinę mediciną.
Apibendrintų duomenų šia tema nėra, todėl onkologų turima informacija labai nevienoda, kartais priklausanti nuo tuo metu madingų gydymo krypčių - sako gydytoja E. Juodžbalienė. - Vėžys - labai individuali liga. Kodėl ji išsivysto būtent tam žmogui ir turi tiek individualių savybių, šiandien tikrai negalime pasakyti. Esu linkusi mantyti, kad kiekvienas ligonis serga tik savo unikaliu vėžiu.“
Medikai bando pažinti piktybinių navikų savybes, grupuoja ligas pagal prognostinius (tikimybių), predikcinius (kai numatomas gydymo efektyvumas) veiksnius, taiko kiek įmanoma individualizuotą gydymą, bet, kodėl, atrodytų du vienodi pacientai skirtingai reaguoja į tą patį gydymą, kartais lieka neaišku. Galbūt negalima pakeisti įgimtų genetinių priežasčių, bet, atlikus profilaktinius tyrimus, galima surasti priešvėžines ligas ir neleisti joms suvešėti.
Pasak onkologės E. Juodžbalienės, norint maksimaliai eliminuoti vėžio susirgimo tikimybę, logiškiausia laikytis sveikos gyvensenos principų: sveikai maitintis, vengti streso, žalingų įpročių, daug judėti. Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas – viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu.
Kaip rašo portalas Karjerairsveikata.lt, specifinis vėžio gydymas pagrįstas plačiais moksliniais tyrimais, ir tokio gydymo rekomendacijų laikosi viso pasaulio onkologai. Kasmet apibendrinami naujausi moksliniai duomenys, gydymo taktika vis keičiama, tobulinama. Neretai tradicinis gydymo būdas medikamentais stiprinamas netradicine medicina – augalų panaudojimu chemoterapijos padariniams šalinti.
Pagrindiniai vėžio gydymo metodai, tokie, kaip chemoterapija ar radioterapija, tiesiogiai slopina vėžinių ląstelių augimą ir jų plitimą organizme, tačiau tuo pat metu slopinama ir organizmo imuninė sistema. Alternatyvūs vėžio gydymo metodai stimuliuoja imuninį atsaką, pats organizmas tarsi skatinamas gyti, be to, netiesiogiai slopinamas naviko vystymasis bei plitimas.
„Kai kurie augalai dėl nenormalių ląstelių augimą stabdančių savybių žinomi daug metų. Šiuo metu tarp ligonių populiariausi ugniažolės, amalo, enzimoterapijos preparatai. Dažniausiai augaluose esančios medžiagos skatina paties organizmo apsaugines savybes, todėl jie vartojami pagalbiniam palaikomajam gydymui, organizmui po gydymo atsigauti“, - sako onkologė-chemoterapeutė E. Juodžbalienė.
Su pagrindiniu vėžio gydymo metodu taikoma amalo terapija mažina didžiausią diskomfortą keliančius gydymo veiksnius: skausmą, pykinimą, silpnumą ar net depresiją, sukeliama naviko regresija, mažinamas kitų priešvėžinių preparatų toksiškumas. Be to, amalo preparatų pašalinis poveikis minimalus: galimi tik į gripą panašūs simptomai ar paraudimas preparato suleidimo vietoje.
Nuo senų laikų amalas buvo naudojamas įvairioms ligoms gydyti: esant vidiniam kraujavimui, traukuliams, nevaisingumui, sąnarių uždegimams, taip pat gydant reumatą, podagrą, isteriją, astmą, padidėjusį kraujospūdį, galvos skausmus bei svaigimą, menstruacijų sutrikimus, įvairias nervų ligas, fizinį išsekimą ir daugelį kitų susirgimų. Onkologines ligas amalu pradėta gydyti tik šio amžiaus pradžioje, Lietuvoje amalo terapija onkologiniai ligoniai pradėti gydyti 2005 metais.
