Pacientus žadina po kelių parų
Dirbtinė koma – savotiška smegenų apsauga nuo žūties. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovo profesoriaus Juozo Ivaškevičiaus teigimu, medikamentais sukeltą komą galima vadinti ir giliu miegu. Dirbtinė koma reikalinga tam, kad būtų nuslopina medžiagų apykaita smegenyse.
„Komos būsenoje smegenims reikia mažiau deguonies. Kai smegenys yra patyrusios traumą, dirbtinė koma sukeliama, kad ląstelės nežūtų nuo deguonies trukumo“, - aiškino profesorius.
Yra įvairių vaistų, kurie taikomi tokiais atvejais. Ir nuo jų priklauso, per kiek laiko žmogus pabus iš komos – kartais tai trunka ir keletą parų.
„Smegenų gijimo procesai trunka ilgai, juos sunku prognozuoti. Žinoma, šiuolaikiniais metodais galima ištirti smegenų struktūrą ir pamatyti, kokios jų vietos pakenktos, tačiau net ir tai žinant prognozuoti žmogaus būklę labai sunku.
Suprantu tik tiek, kad jeigu pacientas taip ilgai buvo laikomas dirbtinėje komoje – matyt, jo būklė yra labai sunki“, - komentavo J.Ivaškevičius.
Profesoriaus teigimu, paprastai dauguma pacientų iš dirbtinės komos yra žadinami po kelių parų.
Suteikia atokvėpį smegenims
Vilnietis neurologas Jokūbas Fišas aiškino, kad dirbtinę komą, skirtingai nuo natūralios, galima valdyti.
„Natūrali koma išsivysto, nes pačios smegenys ima saugoti ląsteles nuo žūties. O dirbtine koma sustabdomas galvos smegenų pakenkimas, vedantis mirties link.
Skirtumas tas, kad iš natūralios komos žmogus dažnai nepabunda, miršta. O dirbtinė yra valdoma“, - aiškino neurologas.
Dirtinės komos pradėtos taikyti daugiau nei prieš porą dešimtmečių, kai atsirado nauji efektyvūs preparatai. Jos taikomos ne tik patyrusiems traumą, bet ir insultą, encefalitą, galvos smegenyse išsivysčius augliui. Dirbtine koma smegenims suteikiamas tarsi atokvėpis, o organų veikla reguliuojama aparatūra.
Tačiau nutraukus dirbtinę komą gali paaiškėti, kad smegenų ląstelių pakenkimas vystosi toliau, ir žmogaus laukia mirtis.
