Praėjusį pavasarį nutikusi nelaimė neatgrasė vaikino nuo ekstremalaus sporto. „Jeigu pasveikčiau, užsiimčiau tuo pačiu“, – nė nemirktelėjęs patikino M.Baltuška, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje.
Atlikdamas akrobatinį triuką jaunuolis krito ant galvos ir pažeidė kaklo slankstelius. Po nelaimės judino tik dešinę ranką.
„Visai nejudėsiu, – nerimas iš karto perskrodė atletišką tatuiruočių meistrą. – Svarsčiau, kokiame vežimėlyje sėdėsiu, ar galėsiu jį rankomis stumti į priekį.“
Dabar vaikinas jau judina abi rankas, piešia, treniruoja vis dar sustingusias kojas. Ir džiaugsmingai giriasi: po aštuonių mėnesių pirmą kartą pajudino dešinės kojos mažylį pirštą. Tai jam teikia vilties, kad atsistos ant kojų.
Mindaugo svajonė iki nelaimės buvo labai paprasta – džiaugtis tuo, ką daro, kuo užsiima.
„Prieš traumą sykį draugui pasakiau, kad nieko savo gyvenime nenoriu keisti – viskas buvo beveik tobula. Dirbau mėgstamą darbą – dariau tatuiruotes, laisvalaikiu treniravausi.
Daugiau man nieko nereikėjo“, – pasakojo panevėžietis.
Jo nevargino griežtos darbo valandos. Paprastai nuo 12 valandos tatuiruočių studijoje Mindaugas susitikdavo su klientais. Tatuiruočių kūrimas jam taip patiko, kad metė grafinio dizaino studijas kolegijoje.
Po darbo laukdavo malonios parkūro treniruotės. Parkūras – tai sportinio tipo veikla, kurios tikslas – kaip įmanoma greičiau ir efektyviau patekti iš vienos vietos į kitą, įveikiant bet kokias kliūtis – tvoras, sienas, laiptus. Įveikiant kliūtis negalima naudotis jokiais prietaisais ar priemonėmis.
Ketverius metus panevėžietis aistringai liejo prakaitą sporto salėse ir miesto gatvėse.
Salto vaikinas pradėjo mokytis būdamas aštuoniolikos, kai baigęs mokyklą persikėlė į Vilnių. Iki nelaimės nufilmuoti Mindaugo triukai, jo kūno tvirtumas gniaužia kvapą. Atrodo, tarsi jis būtų turėjęs nematomus sparnus – kliūtys jam nebuvo kliūtys.
Vaikino gyvenimas pasikeitė, kai jis nuvyko aplankyti draugų į Bergeną (Norvegija).
„Sekmadienį išskridau iš Lietuvos, po savaitės turėjau sugrįžti namo, bet trečiadienį patyriau traumą“, – detalių nepamiršo Mindaugas.
Pernai gegužės 8 dieną jis treniravosi ekstremaliajam sportui pritaikytoje salėje ir netikėtai patyrė kaklo traumą.
„Nesėkmingai nusileidau darydamas akrobatinį triuką“, – tarsi metraštį pildė vaikinas.
„Dabar valgysiu ką tik noriu“, – tokia buvo trečioji Mindaugo mintis, kai jis suprato, kas įvyko. Kol sportavo, vaikinas valgė tik specialųjį maistą, dėl kurio augo raumenys.
Antroji mintis po nesėkmingo nusileidimo – „pailsėsiu“. Pirmosios rašyti negalima – pirmiausia nelaimėlis mintyse nusikeikė.
Ekstremaliojo sporto mėgėjas nesupranta, kodėl nepavyko koordinuoti judesių.
„Net negaliu paaiškinti, kaip tai įvyko. Regis, buvau labai susitelkęs. Buvo labai smagu, apie nieką daugiau negalvojau. Matyt, per smagu, todėl galva buvo tuščia“, – atsakymo iki šiol ieško panevėžietis.
Jam apmaudu, kad smarkiai susižalojo. Tačiau visai nesigaili, kad vyko į Bergeną treniruotis.
„Džiaugiuosi tuo, kaip viskas klojosi po to.
Mane įspėjo, kad nusisuks draugai, bet nieko panašaus neįvyko. Atvirkščiai – sulaukiau daug palaikymo. Mokytis, treniruotis stengiuosi ir po traumos“, – kalbėjo Mindaugas.
* * *
Norvegijoje vaikinui buvo atlikta viena operacija. Po to panevėžietis specialiu lėktuvu buvo parskraidintas į Lietuvą. Jį lydėjo išsigandusi motina ir du gydytojai.
Vaikinas pateko į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrių. Čia Mindaugui buvo atlikta antra operacija.
Po jos laukė ilgi reabilitacijos mėnesiai.
„Kai klausdavau gydytojų, kas manęs laukia, jie nieko nesakydavo.
Tik ragindavo – reikia dirbti, stiprinti kūną, treniruotis. Laikas parodys“, – medikų žodžius prisimena ekstremaliojo sporto mėgėjas.
Panevėžiečiui buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad bent kol kas jis bus prikaustytas prie vežimėlio.
Labiausiai Mindaugą gąsdino nejautri kairė ranka – tik vėliau ji ėmė paklusti šeimininkui.
Labai nusiminė ir vaikino šeima, ypač motina.
Nėra dienos be mankštos ir treniruotės. Po nakties kūnas būna sustingęs, tad pirmas darbas – pasirąžyti.
„Rąžytis reikia keturis kartus stipriau nei tuomet, kai esi sveikas. Reikia pratampyti kojas, nugarą. Rankų pirštai nelabai skubrūs.
Galiu paimti daiktus, bet kumščio sugniaužti negaliu. Mankštinti reikia ir juos“, – pasakojo vaikinas.
Tvarkyti kasdienius reikalus jam padeda motina ir trylikametis brolis. Dar vienas brolis, kuriam 20 metų, studijuoja Vilniuje, kolegijoje, ketina tapti statybininku, tad namuose Panevėžyje pasirodo tik kartais.
Nors ir treniruoja sustingusį kūną, Mindaugas dažnai mėgaujasi įvairiais malonumais.
Jis keliasi vėlai, panaršo socialiniuose tinkluose, pažaidžia žaidimus, įsijungia televizorių – bet tik kaip foną. Labai ilgai vartosi lovoje. Kai pabosta, imasi mankštos.
Kone kasdien vaikinas piešia. Kadangi pirštai sustingę ir ant popieriaus piešti sunku, prie kompiuterio jis prijungia planšetę. Joje ir kuria visokius vaizdinius.
„Mankšta, poilsis, maistas, piešimas, vėl poilsis. Tarsi atostogos“, – šypsojosi neįgalusis.
* * *
Skaudžią traumą patyręs vaikinas tebesvajoja apie parkūrą. „Tikriausiai pasikeistų judėjimo stilius, bet ir toliau noriu treniruotis“, – tvirtino vaikinas.
Jaunėlis Mindaugo brolis irgi susidomėjo šia sporto rūšimi, jau atlieka kai kuriuos triukus.
Mindaugas broliui iki savo traumos drausdavo treniruotis, kai šlapia, kad nepaslystų.
Dabar ir kai sausa, perspėja, kad būtų atsargus. „Paranoja“, – ironizuoja vyresnis brolis.
Sveikti ir svajoti apie parkūrą jam padeda draugų palaikymas. Jie internete paskelbė aukų rinkimo M.Baltuškai akciją.
Per pirmąją pinigų rinkimo dieną žmonės Mindaugui paaukojo per 9 tūkst. litų.
Akciją sugalvojo tatuiruočių studijos darbuotoja, buvusi Mindaugo bendradarbė. Pinigus vaikinas išleis reabilitacijai. Per metus reikia apie 40 tūkstančių litų.
Dabar pas motiną apsistojęs Mindaugas svajoja kuo greičiau gyventi savarankiškai.
„Beveik viską pasidarau pats. Mama tiktai valgyti paruošia. Bet ji elgtųsi lygiai taip pat, jei ir sveikas pas ją gyvenčiau“, – kalbėjo neįgalus vaikinas.
* * *
Mindaugas sako, kad užgaulių kalbų, esą taip jam ir reikia, neišgirsta.
„Žmonės į akis nesako, kad nesąmonę padariau. Kas neįgaliam žmogui ateis ir sakys – prisidirbai?“ – klausė panevėžietis.
Jis juokavo, kad už tokias šnekas piktaliežuviui kliūtų nuo Mindaugo bičiulių. Jie neleistų šaipytis iš savo draugo. O ir pats M.Baltuška nemano, kad trauma ir negalia yra pasaulio pabaiga.
„Niekas neatimta, viskas man liko. Kaip ir anksčiau, kiekvieną dieną treniruojuosi ir piešiu. Tiktai šiek tiek kitaip.
Esu realistas, linkęs tikėti gerais dalykais.
Suvokiu savo padėtį, žinau, ko noriu, ir to siekiu. Nematau dėl ko liūdėti“, – sakė jis.
Mindaugas tikisi, kad ir vėl galės vaikščioti ir mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais.
Kaklo traumas dažniausiai patiria jauni vyrai
Jevgenijus Skuryginas
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas neurochirurgas
„Mindaugo Baltuškos patirta trauma – stuburo kaklo dalies penktojo slankstelio lūžis su panirimu. Dėl to buvo sužalotos nugaros smegenys, vaikinas liko paralyžiuotas.
Norvegijoje pacientui buvo atlikta operacija – sutvirtinti penktasis ir šeštasis stuburo kaklo dalies slanksteliai. Po šios operacijos jis buvo atvežtas į Lietuvą.
Mūsų vertinimu, slankstelius sutvirtinusios konstrukcijos sraigto pozicija nebuvo labai gera. Mindaugui tai nekėlė pavojaus, bet ateityje, jam judant, konstrukcija galėjo lūžti. Todėl apsidrausdami atlikome jam antrą operaciją – pakeitėme sraigto poziciją ir sutvirtinome slankstelius.
Vis dėlto tai nepakeis ateities prognozių. Nugaros smegenų pažeidimas dėl tokios traumos, kokią patyrė Mindaugas, yra negrįžtamas – visiškai atkurti smegenų funkcijos po tokios traumos neįmanoma.
Tokiems ligoniams labai svarbu reabilitacija – kad jie taptų kuo labiau savarankiški, galėtų pasirūpinti savimi. Nuo to priklauso jų galimybės įsilieti į visuomenę, dirbti.
Kaklo traumas dažniausiai patiria jauni vyrai ir vaikinai. Paprastai tokių pacientų dažniau sulaukiame šiltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau sportuoja, pramogauja. Neretai kaklo traumos lydi ir neatsargius nardytojus, kurie neria į vandenį nepatikrinę dugno ir galva atsitrenkia į vandens telkinio dugną ar kokią nors stambią kliūtį.“
Norintys padėti, gali pervesti norimą auką į specialią fondo „Algojimas“ „Swedbank“ sąskaitą LT05 7300 0101 2121 7083. Paskirties laukelyje įrašykite „Mindaugas Baltuška“.
