Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu statistika nėra džiuginanti.
Kovoje su gimdos kaklelio vėžiu būtinas naujas požiūris į prevencinės programos įgyvendinimą.
Per dešimt metų, kai vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau šie rodikliai vis vien tebėra vieni didžiausių Europoje. Statistika taip pat byloja, kad pagal prevencinę programą išsitiria tik apie 50 proc. šalies moterų.
Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA prisijungdama prie ECCA iniciatyvos ir projekto „Išminties perlas“, kviečia sunerimti Lietuvos medikus, politikus, moteris, bei ragina atsakingai įvertinti esamą padėtį bei skatina susivienyti aktyviems pokyčiams, nes problema – ne tik moterų nepakankamas sąmoningumas ar nenoras rūpintis savo sveikata.
Įrodyta, kad 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia virusai, kurie dažniausiai plinta lytiniu keliu. Pagrindinė priežastis, dėl kurios tiek daug moterų suserga gimdos kaklelio vėžiu, – paplitęs didelės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir tinkamos bei veiksmingos prevencijos stoka.
Pasak LIDPA valdybos pirmininko A.Povilaičio, moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio – svarbiausias rodiklis, pasakantis, kiek efektyviai dirbame šioje srityje ir kaip efektyviai veikia mūsų nacionalinė patikros programa.
Lietuvos nacionalinė gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa 25-60 metų moterims siūlo nemokamai atlikti paprastą gimdos kaklelio onkocitologinį tepinėlį (PAP). Tačiau patys medikai pripažįsta, kad šis tyrimas nėra tikslus. Klasikinės citologijos metodu pasiekiamas tik apie 55 proc. gimdos kaklelio pakitimų (CIN2+) nustatymo jautrumas. Šiuo metodu galima nustatyti ir pamatyti tik ląstelių pakitimus, kai liga dažnai jau būna pažengusi.
Situacija vargiai pasikeis, kol į valstybės finansuojamas nacionalines programas neįtrauksime gerokai informatyvesnių bei tikslesnių diagnostikos metodų: aukštos rizikos žmogaus papilomos virusų (ŽPV) nustatymo ar skystosios citologijos tyrimų.
Pasak A.Povilaičio, Europoje
gimdos kaklelio vėžio nustatymo technologijos smarkiai pajudėjo į priekį. Atsirado ne tik daugybė tikslesnių ištyrimo, bet ir efektyvesnių prevencijos priemonių. Ne viena Europos valstybė jau suprato tikslesnės diagnostikos svarbą išsaugant moters gyvybę bei jos sveikatą ir į valstybės finansuojamas nacionalines programas įtraukė pažangius diagnostinius metodus.
Tiesa, Lietuvoje taip pat galima pasinaudoti moderniausiais diagnostikos metodais, tik už šiuos tyrimus turi susimokėti pačios moterys.
„Privalome įvertinti prevencinės programos efektyvumą, sudėlioti jos prioritetus. Turime įvertinti, kaip dažnai moterys pasirenka tikslesnius nei valstybės finansuojami diagnostikos metodus.
Tikimės, kad politikai, atsakingi už moterų sveikatą, teiks pirmenybę Lietuvos gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos veiksmingumo įvertinimui.
Taip pat politikai ir medikai turėtų atkreipti dėmesį į valstybės finansuojamos edukacinės programos efektyvumą. Manome, kad būtina perimti gerąją Europos šalių praktiką ir šioje srityje. Europos šalyse seniai veikia efektyvios edukacines programos bei informavimo priemonės, kurios motyvuoja moteris reguliariai atvykti gimdos kaklelio vėžio patikrai", - sakė A.Povilaitis.
