Apie tai, kada vaikai turėtų neiti į mokyklą, skelbia ugdymo įstaigos vadovai, remdamiesi savo steigėjų patarimais.
Nukritus temperatūrai žemiau 20 laipsnių šalčio, kiekvienas moksleivio tėvas gali kreiptis į klasės vadovą ir pasitarti.
Specialistai pateikia tik bendrus patarimus, kaip elgtis užklupus šalčiams.
Naujagimiams, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms šaltis kelia didesnį pavojų, nes jų termoreguliacija būna sutrikusi. Todėl prieš einant į lauką ypač svarbu tinkamai apsirengti ir aprengti kitus, kurie nesugeba to padaryti.
Drabužiai neturėtų varžyti judesių, avalynė turėtų būti laisva – bent pusę dydžio didesnė už įprastą. Pradėjus batams spausti, kur kas greičiau sušąla kojos, nes greičiau sutrinka kraujotaka nuo suspaudimo, bet ne nuo šalčio.
Keliautojams, medžiotojams, žvejams taip pat gali praversti patarimai, kaip apsirengti, nes daugelis jų mano, kad šaltis nėra kliūtis atsisakyti pomėgių.
Batai turi būti laisvesni
Drabužiai neturėtų varžyti judesių, avalynė turėtų būti laisva – bent puse dydžio didesnė už įprastą. Pradėjus batams spausti, kur kas greičiau sušąla kojos, nes greičiau sutrinka kraujotaka nuo suspaudimo, bet ne nuo šalčio.
Pajutus, kad gelia kojų pirštus, padeda kai kurie pratimai, pavyzdžiui, galima pasistiebti, pradėti žingsnį nuo kulno.
A.Bankauskaitė-Miliauskienė priminė dar vieną patarimą, kaip saugoti kojas nuo šalčio.
Pavyzdžiui, kai nėra tinkamesnių priemonių, galima kojas apvynioti laikraščiu, apsimauti polietileno maišelius ir tik po to apsiauti batus. Tokie „autkojai“ gerai sulaiko šilumą.
Gelbsti natūralūs audiniai
Jei žmogus kada nors buvo nušalęs ausis, nosį, veidą ar galūnes, šios vietos būna jautresnės. Todėl reikėtų saugotis dar kartą nušalti. Geriau užsimauti kumštines, o ne pirštuotas pirštines.
A. Bankauskaitė-Miliauskienė priminė, kad atėjus šalčiams tinkamiausi ne sintentiniai drabužiai, o pagaminti iš natūralių medžiagų – vilnos, šilko, nes tokie audiniai geriau sulaiko kūno šilumą.
Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Rengiant vaikus, būtina nepersistengti, kad jie nesuprakaituotų ir nesušlaptų, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną.
Pernelyg šiltai aprengus vaiką, būtina nurengti vieną drabužių sluoksnį. Jeigu jis ėmė prakaituoti, reikėtų pakeisti apatinius baltinius.
Būtinas galvos apdangalas
Prieš einant į lauką reikia neužmiršti užsidėti kepurės, užsirišti šaliko. Negalima eiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius.
Nuo šalčio būtina naudoti apsauginį riebų kremą. Netgi rankas patariama tepti tokiu kremu, kad jos nenušaltų ir nepradėtų skeldėti.
Pajutus, kad šąla veidas, reikia stengtis mankštinti raumenis, todėl galima pradėti šypsotis, pykti, svarbu, kad veido raumenys nebūtų sustingę.
Šaltis – papildomas krūvis širdžiai
Lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms reikėtų vengti fizinio krūvio, nes šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei atšalus orams būtina nuveikti tam tikrus darbus, neverta skubėti, reikėtų dirbti lėtai, kad organizmas priprastų.
Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar ramiai sėdėti ramiai, geriau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
Sušalus lėtėja judesiai
Šaltkrėtis ir drebulys – ženklai, kad kūnas prarado daugiau šilumos nei sugeba pasigaminti. Tokiu atveju reikia kuo greičiau grįžti į patalpas ir stengtis sušilti.
Krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa abejingas, mieguistas, sulėtėja jo judesiai, nesugeba aiškiai mąstyti.
Tokia būsena ypač pavojinga, pavyzdžiui, sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke. Jų širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja.
Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus gali mirti. Nuo šalčio nukentėjusįjį reikia šiltai apkloti ir skubiai kviesti greitosios pagalbos medikus.
Šiluma taip pat pavojinga
Nušalus veidą, skruostus, ausis, galūnes – blogėja audinių kraujotaka, nes siaurėja kraujagyslės, prastėja audinių mityba.
Nušalusią kūno dalį būtina šildyti po truputį.
Jei žmogus nušalo galūnes, būtina nuimti žiedus, taip pat laikrodį. Šildant nušalusias galūnes, jos tinsta, todėl vėliau būna sunku numauti papuošalus.
Nušalusių kūno vietų negalima trinti (ypač sniegu), nes tai dar labiau pažeidžia audinius. Jei šildant atsiranda pūslių, nebegalima daugiau tos vietos šildyti. Ant pūslės reikia uždėti sterilų tvarstį.
Nėra gerai, kai pažeistos kūno vietos glaudžiamos prie radiatoriaus, šildomos arti kaitrios liepsnos, merkiamos į karštą vandenį arba šildomos naudojant plaukų džiovintuvą. Nušalus mažėja jautrumas, todėl nejautrios vietos gali greitai nudegti.
Didėja pavojus gyvybei
Šaltkrėtis ir drebulys – ženklai, kad kūnas prarado daugiau šilumos nei sugeba pasigaminti. Tokiu atveju reikia kuo greičiau grįžti į patalpas ir stengtis sušilti.
Krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa abejingas, mieguistas, sulėtėja jo judesiai, nesugeba aiškiai mąstyti.
Tokia būsena ypač pavojinga, pavyzdžiui, sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke. Jų širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau 30 laipsnių, žmogus gali mirti.
Nuo šalčio nukentėjusįjį reikia šiltai apkloti ir skubiai kviesti greitosios pagalbos medikus.
