Šiltas ir visuomet pagelbėjantis gydytojų profesionalų
personalas prisipažįsta, kad tai nebūtų įmanoma be Šveicarijos
finansinės paramos, kuri ligoninę pavertė motinos ir vaiko oaze.
Bendros programos su Šveicarijos konfederacija metu už 6,8 mln.
litų buvo atnaujinta Vilniaus gimdymo namų infrastruktūra, nupirkta
moderni aparatūra. Naujienų agentūros ELTA korespondentė,
ketvirtadienį apsilankiusi Vilniaus gimdymo namuose, domėjosi,
kokiomis nuotaikomis čia pasitinkami nauji metai.
Pasak Vilniaus gimdymo namų direktorės doc. dr. Kornelijos
Mačiulienės, Tyzenhauzų gatvėje įsikūrusių gimdymo namų vaizdas per
pastaruosius metus sparčiai kito - sudarytos palankesnės sąlygos
gimdyvėms ir kūdikiams, moteris gali rinktis gimdyti ne tik įprastu
būdu, bet ir vandenyje, gimdyme gali dalyvauti populiarėjančios
gimdyvės padėjėjos, vadinamosios dulos.
„Dabar gimdymo palatoje arba gimdykloje yra viena moteris,
vienas tėvas ir vaikas, t.y. tokias sąlygas mes galime užtikrinti.
Lygiai taip pat po gimdymo galime užtikrinti, kad moteris su vyru
gulėtų atskirai palatoje, turėtų atskirą dušą, tualetą. Jau
gimdykloje galime suteikti visą reikiamą pagalbą naujagimiui, jeigu
kas nors su juo pasidarytų, labai anksti galime diagnozuoti įgimtas
infekcijas, kurios yra iš gimdos, moteriai per gimdymą galime
suteikti tokią, kokią jinai nori pozą.
Lygiai taip pat galime suteikti sąlygas gimdyti vandenyje, kas
dabar vėl tampa populiaru. Puikiai galime priimti gimdyvės
padėjėjas, kurios yra dabar madingos. Moteris atsiveda moterį, kuri
jai padeda tik gimdymo metu, nesikiša į gimdymo procesą: masažuoja
strėnas, padeda jai kvėpuoti. Gimdyvės padėjėjos atsirado
pastaraisiais metais Amerikoje, bet, aš manau, kad tai yra šeimos
susvetimėjimas, kai moteris neturi atsivesti savo močiutės ar kito
artimojo.
Kadangi turime visą aparatūrą ir ją esame puikiai įvaldę (nors
gali ją turėti, bet nemokėti naudotis), tai, palyginti su darbu
prieš 10-20 metų, yra labai didelis skirtumas“, - pasakojo K.
Mačiulienė.
Pasak jos, turima medicininė įranga, kurios dauguma buvo
įsigyta už šveicarų lėšas, leidžia nustatyti mažylio klausos, regos
sutrikimus. To esą anksčiau padaryti nebuvo galima.
„Prieš 5-6 metus išleisdavome naujagimį ir nežinodavome, ar jo
klausa praeinama, akys, rega yra kontroliuojama, o dabar mes jau
dveji metai, nors kai kur tik nuo kitų metų prasidės, nustatinėjame
klausos praeinamumą ir regos patikrą. Mes įsitikinome, kad yra
labai svarbu moteriai kuo anksčiau pradėti šį gydomąjį, atstatomąjį
procesą. Taip pat visiškai pasikeitė požiūris į gimdyvę, naujagimį,
kadangi atsirado priemonės auginti naujagimį nuo 500 gramų. Mes
turime labai gerą aparatūrą ir mokame ja naudotis, jeigu yra
naujagimių patologija.
Turime funkcines gimdymo lovas. Moteris gali gimdyti sėdėdama,
gulėdama, stovėdama - kaip jinai nori, nes šios lovos vartomos kaip
norima, personalui nereikia nieko daryti.
Prenatalinio mirtingumo rodiklis mūsų ligoninėje yra beveik
keturis kartus mažesnis nei ES vidurkis“, - sakė Vilniaus gimdymo
namų direktorė.
Vilniuje yra išlikusios trys pagrindinės valstybinės gimdymo
vietos: Antakalnio klinika, Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikos ir Vilniaus gimdymo namai. Pastarosios sėkmės
paslaptis, anot vadovės, yra personalo neišsibarstymas, tolygus
darbas ir pagarba kiekvienam čia apsilankančiam. Esą dėl to
Vilniaus gimdymo namai yra vieninteliai, turintys Naujagimiams
palankos ligoninės vardą.
K.Mačiulienė nepastebi, kad valstybinėse ligoninėse gimdytų
mažiau gimdyvių ir jos rinktųsi privačias gimdymo įstaigas, kur
gimdymas kainuoja 3-4 kartus daugiau nei valstybinėse. Kita vertus,
pastebimas įdomus faktas, kad į Lietuvą, konkrečiai į Vilnių,
gimdyti vis dažniau atvyksta moterys iš užsienio, ypač
Baltarusijos, Rusijos.
„Šiuo metu pas mus užsienietės yra baltarusės, rusės: nemažai
turėjome ir gimdyvių iš Maskvos, Baltarusijos, kurios specialiai
atvyko gimdyti. Per metus turime 15-20 užsieniečių gimdymų“, - sakė
medikė ir pridūrė, kad į šį skaičių nereikėtų įskaičiuoti mūsų
šalyje gimdančių ambasadų darbuotojų. Pacientės iš svetur už
gimdymą susimoka savo lėšomis.
Tačiau nors ir kokia moderniausia aparatūra būtų aprūpinta
medicinos įstaiga ar kiek ji būtų jauki, tenka apgailestauti, jog
naujagimių sutrikimų visiškai išvengti nepavyksta. K. Mačiulienė
pasakoja, kad dažniausiai susiduriama su gimdoje patirtomis
infekcijomis, placentos funkcijos nepakankamumu, kas gali lemti
hipoksinius dalykus, ir su kai kuriais apsigimimais, kurių dar
neįmanoma nustatyti gimdoje.
Kalbėdama apie ateities planus, Vilniaus gimdymo namų vadovė
viliasi, kad pavyks užbaigti e. medicinos įdiegimą. Vilniaus
gimdymo namai vilčių tapti pagrindine Vilniaus gimdymo vieta tapti
nepuoselėja. Vienintelė, pagrindinė universitetinė ligoninė yra
Santariškių, Vilniaus gimdymo namai yra kaip klasteris, nurodė K.
Mačiulienė.
„Jeigu mums reikia, mes siunčiame, jeigu jiems reikia - jie
mums irgi normalius gimdymus siunčia“, - apie bendradarbiavimą
kalbėjo docentė.
K. Mačiulienės teigimu, lietuvės gimdyti neskuba. Tą liudija ir
statistika: ir 2012 m., ir dabar vidutinis gimdyvių amžius siekė 27
metus. Tačiau pašnekovė viliasi, kad ateityje gimstamumas didės,
nes daugėja moterų, gimdančių po trečią vaiką.
„Tai yra labai gerai. Moterys yra labai motyvuotos“, -
viltingai nuteikė ji.
Vidutiniškai Vilniaus gimdymo namuose per metus gimsta 3138,
per parą - 9 kūdikiai. Juose dirba 49 gydytojai, 53 slaugytojai, 36
akušeriai. Iš viso personalą sudaro 250 žmonių.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, sutartis su
teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudariusioms įstaigoms už
gimdymo metu suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo
sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Už suteiktas gimdymo paslaugas teritorinės ligonių kasos gydymo
įstaigoms nuo 2014 m. sausio 1 d. apmokės taikydamos tokius
įkainius: už paprastą gimdymą mokės 1602 litus, o už
sudėtingiausius gimdymus - iki 4170 litų.
Visas gimdymo paslaugų išlaidas visiškai apmoka ligonių kasos
PSDF biudžeto lėšomis. Gimdyvėms gydytojo paskirtų vaistų ir
medicinos pagalbos priemonių, jei jų prireikia, išlaidos taip pat
yra apmokamos iš PSDF biudžeto.
Vidutiniškai per metus mūsų šalies sveikatos priežiūros
įstaigose gimdymų skaičius siekia beveik 27-28 tūkstančius, nurodė
VLK naujienų agentūrai ELTA atsiųstame komentare.
Pagal Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvą
galima važiuoti gimdyti į ES. Tačiau VLK siūlo atkreipti dėmesį į
tai, kad ES šalyse suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos
(šiuo atveju - gimdymo) bus kompensuojamos tokiais pat įkainiais,
sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje.
Susidaręs skirtumas, jei toks bus, tarp Lietuvos sveikatos
priežiūros paslaugų įkainių ir ES šalies įkainių kompensuojamas
nebus. Kitas išlaidas, kurias pacientė patirs, pavyzdžiui,
kelionės, nakvynės, apgyvendinimo, maitinimo ir kt., ji turės
dengti savo lėšomis. Taip pat nebus kompensuojamos priemokų (jei
tokios šalyje taikomos) išlaidos.
Pacientėms rekomenduojama pasitarti su savo gydančiu gydytoju,
nuodugniai suplanuoti savo kelionę, įvertinti finansinę situaciją
(išsiaiškinti kompensavimo sąlygas ir kainas, įvertinti kitas
nekompensuojamas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas
(kelionės, apgyvendinimo, priemokų, vertimo išlaidas ir kt.), gavus
tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą - pasirūpinti medicininių
dokumentų kopijomis, receptais, atitinkančiais ES reikalavimus ir
finansiniais dokumentais.
Moterys gimdo vis vėliau, rodo statistika. Vidutinis pirmą
kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27 metai.
2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 1 mln.
67 tūkst. mamų (75,2 proc. visų 15 metų ir vyresnių moterų).
Dažniausiai moterys pirmą kartą gimdė 20-24 metų (51,4 proc. visų
pagimdžiusių moterų). Kas ketvirta pirmą kartą pagimdžiusi moteris
buvo 25-29 metų. Kas devinta moteris, pagimdžiusi pirmą kartą, buvo
30-39 metų. Tačiau pastaraisiais metais moterys gimdo vėliau. 2012
m. vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis - 27
metai.
