Tamponų „proproseneliai“
Tie, kas mano, kad tamponai – šių laikų išradimas, klysta. Pasak gydytojos ginekologės, tamponų išradėjais galima vadinti senovės egiptiečius, kurie pirmuosius tamponus pasidarydavo iš alkoholyje išmirkyto ir saulėje išdžiovinto papiruso jau 15 a. prieš mūsų erą. Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas 5 a. pr. m. e. savo užrašuose aprašė dar kitokį šiuolaikinio tampono pirmtaką – čia moterys naudojo medinius pagaliukus, apvyniotus medvilniniu audiniu.
Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose randama įrodymų, jog moterys improvizuotus tamponus darydavosi visame pasaulyje. Dažniausiai tam buvo naudojamos paprastai prieinamos medžiagos: Senovės Romoje menstruacijoms prižiūrėti moterys rinkosi vilną, Japonijoje - popierių, Afrikoje – žolės ritinėlius.
Manoma, jog tampono pavadinimas kilo iš senosios prancūzų kalbos žodžio „tampion“, kuris reiškia kištuką arba kamštį. Medvilniniai tamponai medicininėms reikmėms buvo naudojami jau 18 a. Atliekant įvairias operacijas tai buvo nepamainomas įrankis, norint sustabdyti kraujavimą. Praėjusio amžiaus antrajame dešimtmetyje moterys jau galėjo nusipirkti į tamponus panašias higienines servetėles.
Padorumo dilema ir sovietiniai mitai
Pirmuosius panašius į šiuolaikinius suspaustos medvilnės tamponus su aplikatoriumi sukūrė daktaras Erlas Hasas 1929 m. 1931 m. patentuodamas šį išradimą jis jį pavadino „mėnesinių prietaisu“. Mintis sukurti tokį daiktą kilo iš noro palengvinti savo žmonos ir pacienčių bėdas menstruacijų metu. Nors tampono principas ir nebuvo visiškai naujas, bet šis patobulintas išradimas palengvino gyvenimą milijonams moterų visame pasaulyje.
Gydytojos I.Kravčenkienės teigimu, tamponai ne iš karto prasiskynė kelią visuomenėje. Tiek dėl to, jog tai buvo nauja ir nežinoma prekė, tiek dėl to, kad jie daug kam atrodė „nepadorūs“. Tačiau ilgainiui šio produkto vertė buvo aiškiai suvokta ir jau 1945 m. tamponus patvirtino Amerikos medikų asociacija.
Praėjusio šimtmečio viduryje Vakaruose tamponai jau buvo įprastas dalykas, bet SSRS jie beveik nebuvo žinomi. Neegzistavo ne tik tamponai, tačiau ir higieniniai paketai ar įklotai. Menstruacijų metu Sovietų Sąjungoje moterys naudodavo vatą ir marlę arba specialų nepatogų prietaisą, vadinamą higieniniu diržu – iš medžiagos, klijuotės ir gumos pagamintą prietaisą, skirtą dėvėti menstruacijų metu.
Šiais laikais, kuomet moterys nebeturi dvejoti dėl tamponų panaudojimo, didžiausias dėmesys skiriamas tamponų gamybos technologijų tobulinimui ir pasirinkimo galimybėms sukurti. Ieškodamos tinkamiausių higienos priemonių moterys turėtų rinktis tik kokybiškus, žinomų gamintojų sukurtus tamponus.
Tamponai – kaip prakuros laužui?
Pasak ginekologės, nors tampono pirminė funkcija yra padėti moterims menstruacijų metu, tačiau šis nedidelis daiktelis gali būti panaudojamas ir įvairiose ekstremaliose situacijose. Kadangi tamponai yra sterilūs, sukurti drėgmei sugerti ir hermetiškai įpakuoti, jie gali būti puiki tvarsčio ant žaizdos alternatyva. Tamponai kaip tvarstis, kai nebūdavo kitų priemonių, dažnai buvo naudojami karo lauke nelaimės atveju.
Tamponai taip pat gali būti nepamainomi netgi iškylų ar kelionių į laukinę gamtą įrankiai. Tamponai pagaminti iš medvilnės, kuri gerai dega, be to, jie visada išlieka sausi ir neužima daug vietos, todėl juos galima naudoti kaip prakuras laužui. Tamponai taip pat gali pasitarnauti kaip hermetiški degtukų laikikliai. Tereikia įdėti degtukus į pakelį ir užrišti jo galus tampono virvute, ir degtukai išliks sausi visos kelionės metu.
Pasikalbėjus su žvejais, ne vienas pasakys, jog tamponas gali atstoti ir plūdę. Jei tik po ranka yra kabliukas ir virvutė – savadarbė meškerė jau rankose.
