Traška sąnariai? Per mažai judate

Todėl sąnarių degeneracinė liga artrozė neretai dar vadinama druskų nusėdimu. Apibūdinimas apie susikaupusias druskas iš dalies teisingas. Dažniausiai organizme kaupiasi įvairūs kalcio junginiai, kuriuos žmonės ir vadina druskomis.

Tokiais sąnarių negalavimais skundžiasi vis jaunesni žmonės. Kodėl?

Pirmiausia todėl, kad daugelio kūnai nebejaučia nuolatinės apkrovos. Žmogus sukurtas ne sėdėti prie kompiuterio, o judėti. Kitaip tariant – bėgioti, žvejoti, medžioti.

Jei jis visą dieną kapos malkas, kitą dieną jam skaudės visus sąnarius ir raumenis. Todėl tądien į mišką nebeis – kūnas pats vers ilsėtis.

O po darbo dienos prie kompiuterio iš pradžių žmogus nejaučia pasekmių sveikatai. Sąnarius ar raumenis jam ima skaudėti tik tuomet, kai tai tęsiasi ilgai ir kūne atsiranda pakitimų.

Šiais laikais nuo mažens daug sėdime, valgome netinkamą maistą, tuomet kūnui, o taip pat ir sąnariams ima trūkti tam tikrų medžiagų.

Sąnarius vargina ir per didelis kūno svoris. Pabandykite užsidėti 10 kilogramų svarmenį ant kaklo ir pavaikščiokite su juo visą dieną – kūną ims skaudėti.

Be to, antsvorio turintį žmogų dažniausiai kamuoja ir kitos sveikatos problemos – sutrikęs virškinimas, širdies ligos ir kraujotaka.

Tai lemia medžiagų apykaitos pakitimus. Sąnarys pats kraujotakos neturi. Jis minta sąnarių skysčiu. O jo gamyba priklauso nuo to, ar taisyklingai žmogus gyvena ir kaip maitinasi.

Sąnarių skystį gamina sąnario viduje esanti gleivinė, tačiau jis gaminamas tik sąnariams judant. Kartais susidaro užburtas ratas: žmogus negali judėti, nes jam skauda, o skauda todėl, kad nejuda. Tuomet nesigamina sąnarių skystis ir žmogui dar labiau skauda judant.

Neigiamos įtakos sąnariams turi ir tai, jeigu žmogus visą dieną dirba stovėdamas, taip pat darbas, kuriame patiriama daug stresų ir nuolatinė įtampa.

Jei žmogus ima jausti skausmą, kuris riboja judėjimą, klaidingiausia skausmą slopinti tablete ar tepalu. Nieko baisaus, jei tai padaroma vieną kartą. Bet jei skausmas toje pačioje vietoje pasikartoja, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Galbūt numalšinti skausmą užteks elementarių tempimo pratimų.

O skausmą tiktai nuslopinus vaistais, liga nesustabdoma – ji toliau progresuoja.

Gydytojas, rankomis apčiupinėjęs sąnarius ir raumenis, gali nustatyti, kokios būklės yra vienas ar kitas sąnarys – ar sutrikęs jo judesys, koks raumenų balansas aplink sąnarį, ar yra atsiradusių kaulinių ataugų.

Rentgeno ar tyrimo ultragarso aparatu prireikia tuomet, kai randama pakitimų ir įtariami rimtesni dalykai.

Pirmiausia derėtų susirūpinti mityba. Nėra dėsnių, tinkančių visiems, todėl kiekvienas turėtų rasti sau tinkamiausią racioną.

Nors yra daugybė papildų, jie nepadės sėdimą darbą dirbančiam žmogui, nes jo sąnariuose – gerokai vangesnė medžiagų apykaita. Todėl pirmiausia reikėtų sąnarius išjudinti.

Vartojantiems papildus vertėtų atminti ir tai, kad ilgesnį laiką gaudamas didesnes vitaminų ir maisto papildų dozes organizmas pripranta gauti jų be jokių pastangų, tad pats nustoja gaminti reikalingas medžiagas.

Racionali mityba ir nuolatinis fizinis krūvis – tai geriausi sąnarių draugai.