Medicinoje nepakankamas klubo sąnario išsivystymas vadinamas klubų displazija. Pirmuosius simptomus ką tik gimusiam kūdikiui gali pastebėti jau akušeriai-ginekologai ar šeimos gydytojas, o diagnozę nustato ir gydymą skiria ortopedas-traumatologas.
Julija Ravinskienė, sostinės Flebologijos centre konsultuojanti ortopedė-traumatologė, teigia, kad kūdikius ištirti reikėtų jau 4–6 gyvenimo savaitę.
„Tėvai turėtų būti iniciatyvūs, kreiptis į gydytoją ir paprašyti naujagimį apžiūrėti. Labai svarbu klubų displaziją nustatyti laiku, kad gydymas būtų paprastesnis, o rezultatai – geresni. Kol kas mažai šeimų žino apie klubų displaziją, todėl gimus kūdikiui nemato būtinybės kreiptis į ortopedus-traumatologus“, – sako gydytoja.
Apsilankius pas gydytoją, jis gali įvertinti netiesioginius požymius – vaikas nepakankamai išskečia kojas, girdimas sąnarių traškėjimas. Taip pat įvertinamas šlaunų ar sėdmenų raukšlių aukštis, kojų ilgio galimi skirtumai. Prireikus atliekamas tyrimas echoskopu ar rentgenologinis tyrimas, kuriuo tiksliai nustatomi klubų sąnario pakitimai.
Pasak J. Ravinskienės, patiems tėvams pagal išorinius požymius nustatyti vaiko klubų displazijos nepavyks. „Jie gali pastebėti, kad kažkas yra ne taip, tačiau tik vėlesniame amžiuje – dažnai jau vaikui pradėjus vaikščioti. Nereikėtų laukti, kol simptomai taps matomi. Konsultacijų metu gydytojas įvertina vaiko kojų judesius, specifinius simptomus, atlieka klubų echoskopiją. Tyrimai atliekami greitai ir yra paprasti“, – teigia ortopedė-traumatologė.
Pasak medikų, klubų displazija dažniau diagnozuojama mergaitėms nei berniukams, vaikams, gimusiems cezario pjūvio būdu ar esant pirmalaikiam gimdymui, kūdikiams iš daugiavaisio nėštumo. Visgi gydytojai neišskiria vienos šio sutrikimo priežasties.
Gydytojų teigimu, nepakankamas klubo sąnario išsivystymas gali būti paveldimas. Jei vienas iš tėvų turėjo klubų displaziją, didesnė tikimybė, kad vaikas gims su šia problema. Svarbūs ir motinos įpročiai nėštumo metu – vaistų vartojimas, rūkymas, alkoholis. Jie kenkia bendrai vaisiaus raidai, taip pat ir klubų vystymuisi.
„Sužinojus diagnozę, kad kūdikis turi neišsivysčiusį sąnarį, svarbu nepulti į paniką. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad klubai išsivystys tinkamai ir displazija neturės įtakos vaikščiojimui ir tolesniam vaiko gyvenimui“, – sako Flebologijos centre konsultuojanti gydytoja.
Gydytojai pataria tėvams, auginantiems vaikus su klubų displazija, laikyti jų kojas išskėstas. Tokią pozą reikėtų išlaikyti kuo ilgiau – net iki 23 valandų per parą. Tam dažniausiai taikoma gydymo priemonė – klubų įtvaras, užfiksuojantis klubus reikiamoje padėtyje, modeliuojantis, kaip jie augs toliau.
Rekomenduojama ir vystant sveiką kūdikį išlaikyti išskėstų kojų poziciją. „Lietuvoje vis dar pasitaiko išlikusių įpročių vystyti vaikus griežtai ištiestomis kojomis. Tikima, kad taip kojos bus tiesios, tačiau tokia praktika iš tiesų kenkia taisyklingam klubo sąnarių vystymuisi, tad jos reikėtų vengti“, – pataria J. Ravinskienė.
Kūdikiams, kuriems diagnozuota lengva klubų displazija, gydytojai rekomenduoja mankštas, kurias sudaro specialūs pratimai. Tiesa, šios mankštos rekomenduojamos ir sveikiems kūdikiams.
„Mankštos paprastos, kurias kiekviena mama gali daryti su vaiku jį vystydama, kelis kartus per dieną po 15–20 kartų. Tai neužima daug laiko, o vaikams pratimai patinka“, – sako ortopedė-traumatologė.
Ji teigia kad klubų displaziją galima išgydyti be jokių pasekmių, jei būklė diagnozuojama laiku, taikomas tinkamas gydymas, o tėvai tiksliai laikosi gydytojo nurodymų.
