Galvosūkį, kaip atgaivinti kojas, sprendžia ne vienas žmogus, kenčiantis nuo lėtinės kojų venų ligos – varikozės. Apie 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų polinkį sirgti venų varikoze paveldi iš tėvų. Bet suserga ne visi.
Nutukimas, ilgalaikis sėdimasis ar stovimasis darbas, sunkumų kilnojimas – kojų nuovargį didina daugybė veiksnių. Ypač kojoms kenkia nejudri gyvensena – kai raumenys nedirba, venomis tekančiam kraujui sunkiau grįžti iš kojų į širdį.
Venų varikozė moteris kamuoja keturis kartus dažniau nei vyrus, nes daug įtakos šiai ligai turi hormonų pokyčiai priešmenstruaciniu, menopauzės ar nėštumo metu.
Pakaitinė hormonų terapija ar kontraceptinės tabletės taip pat gali didinti lėtinės venų ligos riziką.
Lėtinė venų liga grėsminga dėl komplikacijų. Viena dažniausių – išsiplėtusių venų trombozė arba uždegimas, vadinamas tromboflebitu.
Medikams žinoma, kad rizika susirgti lėtine venų liga mažėja gerinant veninio kraujo apytaką, didinant kojų raumenų tonusą. Todėl yra svarbios profilaktikos priemonės.
Kojas tvarstyti elastiniais tvarsčiais arba mūvėti specialias kompresines kojines reikėtų ne tik tiems žmonėms, kuriems jau išsiplėtė venos. Šios priemonės praverčia ir tada, kai norima išvengti kojų venų ligų.
Ruošiantis į tolimą kelionę autobusu ar lėktuvu, kai žinoma, kad teks ilgai sėdėti, patariama apsimauti kompresines kojines.
Skrydžio metu kojos kenčia ne tik dėl nejudrumo.
Lėktuvo salone oras būna sausas, todėl tirštėja kraujas, gali susidaryti krešulių ir užsikimšti giliosios kojų venos.
Kompresines kojines ar pėdkelnes primenama mūvėti ir nėščiosioms. Netgi gimdyti joms patariama mūvint tokias kojines, siekiančias šlaunies vidurį.
Jeigu kojinės naudojamos profilaktiškai, pakanka 140 ar 280 denjė arba pirmosios kompresinės klasės kojinių.
O norint įsigyti gydomąsias kompresines kojines patartina angiochirurgo konsultacija.
Tik gydytojas gali nustatyti venų patologiją ir įvertinti, kokių reikia gydomųjų kompresinių kojinių.
Kompresinės kojinės kiekvienam žmogui parenkamos individualiai.
Tačiau reikia atminti – geriausiai jos gydo tik tada, kai žmogus juda. Mat judant raumenys plečiasi, o kojinė tam trukdo, todėl raumenys pradeda spausti venas. Dėl to kraujas lengviau grįžta į širdį.
Venų varikozę taip pat stabdo važiavimas dviračiu, plaukimas, mankšta, specialūs fiziniai pratimai, gerinantys kojų kraujotaką. Todėl patariama kasdien bent pusvalandį skirti pasivaikščiojimams, darbe dažnai daryti pertraukas, užuot važiavus liftu, lipti laiptais.
Svarbi ir avalynė. Ji turi būti patogi, o pakulnė – ne aukštesnė kaip 3–5 centimetrų. Ilgai sėdint būtina keisti kūno pozą, stengtis pajudėti ne rečiau kaip kas pusvalandį, nesėdėti sukryžiavus kojų.
Praverčia ir dieta, papildyta maistinėmis skaidulomis, daržovėmis, ypač jeigu kamuoja vidurių užkietėjimas.
