Interneto puslapis „MSN Healthy Living“ pristatė 10 ženklų, signalizuojančių apie galimus burnos organų sutrikimus.
Juodas „plaukuotas“ liežuvis
Jums tai turbūt skamba kaip koks Helovino šventės pokštas, ar ne? Bet juodas „plaukuotas“ liežuvis, arba lotyniškai – lingua villosa nigra, išties egzistuoja.
Toks liežuvis ne tik atrodo prastai. Dėl šio sutrikimo savininkui apsunksta kvėpavimas, o burnoje juntamas metalo skonis. Vadinamasis „plaukuotas“ liežuvis gali būti įvairių spalvų: juodos, geltonos, žalios ar rudos.
Nors toks liežuvis atrodo nekaip, tai nėra pavojų kelianti būklė. Keistą liežuvio išvaizdą lemia padidėję liežuvio speneliai – maži išsikišimai, kuriuose yra skonio svogūnėlių.
Padidėję speneliai liežuviui suteikia „plaukuotą“ išvaizdą, o bakterijų pagausėjimas – keistą spalvą.
Tokią būklę gali sukelti antibiotikai, ypač tie, kuriuos suvartojus išdžiūva burna, ir daug bismuto turintys vaistai. Keistą liežuvio išvaizdą gal lemti ir galvos arba kaklo radiacija, infekcijos, kvėpavimas per burną, gausus rūkymas ar alkoholio vartojimas ir prasta burnos higiena.
Juodo „plaukuoto“ liežuvio sindromas paprastai praeina be gydymo. Situaciją gali pagerinti liežuvio valymas švelniu dantų šepetėliu.
Degančios burnos sindromas
Ar jums kada netyčia pasitaikė išgerti didelį gurkšnį plikinančiai karštos kavos? Nemalonus deginantis liežuvio, lūpų, gomurio ar visos burnos skausmas žmonėms, turintiems degančios burnos sindromą, yra kasdienybė. Anot daktaro Alano Hirscho iš Uoslės ir skonio gydymo bei tyrimų fondo Čikagoje (JAV), apie 3–4 proc. amerikiečių kenčia nuo šios labai skausmingos būklės, būdingesnės vidutinio ar vyresnio amžiaus moterims.
Kai kuriems tai nutinka be jokios priežasties, kitiems sindromą gali sukelti hormoniniai pokyčiai, refliuksas, grybelinė infekcija arba mitybos nepakankamumas.
Padėti gali ledinukų čiulpimas, labai rūgštaus maisto ir angliarūgštės prisotintų gėrimų vengimas, taip pat streso mažinimas. Gelbsti ir medikamentai, tad rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją.
Burnos opelės
Jos nėra užkrečiamos ir dažnai nėra rimtos, bet šios apvalios baltos burnos opelės yra skausmingos.
Paprastai po liežuviu, skruostų ar lūpų vidinėje pusėje arba ant dantenų atsirandančios opelės pradingsta po savaitės ar dviejų. Tačiau kai kurios opelės gali būti didesnės, gilesnės ir gyti iki šešių savaičių.
Dažniau opelių pasitaiko moterims. Jos gali būti paveldėtos.
Opelės gali atsirasti atsitiktinai įsikandus į žandą, valgant itin rūgštų maistą, dėl hormonų svyravimo, vitaminų trūkumo ir streso. Sergantys celiakija arba ŽIV/AIDS taip pat gali turėti opelių.
Kaip gydymo priemonė veiksmingas burnos skalavimas, opelių tepimas pasta ir bereceptinės nuskausminančios priemonės.
Gydytoja otolaringologė ir Davido Geffeno medicinos mokyklos galvos ir kaklo chirurgijos mokslinė bendradarbė daktarė Jennifer Long patarė išsitirti opeles, jeigu jos nepraeina.
„Žmonės gali sirgti burnos vėžiu ir galvoti, kad tai – opelė. Jeigu opelės laikosi ilgiau kaip porą savaičių, išsitirkite“, – patarė daktarė.
Lūpų pūslelinė
Pūslelinė – tai mažos, skysčio prisikaupusios pūslelės, kartkartėmis nusėjančios lūpas. Dažniausiai jų atsiranda išgyvenant stresą arba nusilpus imuninei sistemai. Liga prasideda staiga – žmogus atsibunda išbertomis lūpomis ir praeina per pora savaičių – pūslelės sprogsta ir vietoje jų atsiranda šašai.
Pūslelinę sukelia paprastasis herpeso virusas, kuriuo labai lengva užsikrėsti.
„Tai labai paplitęs virusas. Jūsų užsikrėtusi močiutė galėjo jus pabučiuoti kūdikystėje ir jūs amžinai tapsite šio viruso nešiotoju“, – sakė J.Long.
Virusu galima užsikrėsti per bučinius, oralinį seksą ar netgi gurkštelėjus vandens iš buteliuko, iš kurio gėrė infekuotasis. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms virusas nesukelia jokių ligos simptomų.
Jeigu pūslelių atsirado, paspartinti gijimo procesą gali padėti antivirusiniai kremai arba piliulės, taip pat vaistinė melisa. Sumažinti skausmą padeda ir ledas arba šaltas kompresas.
Geografinis liežuvis
Ar jūsų liežuvis padengtas apskritimais, verpetais ir glotniais raudonais lopinėliais, kurie juda iš vienos vietos į kitą? Jeigu taip, jums – migruojanis glositas arba geografinis liežuvis – nekenksminga paveldima būklė, būdinga 2–3 proc. žmonijos.
Ligos pavadinimas kilęs dėl žemėlapį primenančios liežuvio išvaizdos, kurią suteikia įvairaus dydžio, formos ir spalvos pažeidimai, kartais per valandą galintys pasislinkti iš vienos vietos į kitą.
Uoslės ir skonio ekspertas A.Hirschas sakė, kad tokios būklės priežastis nežinoma. Ji nėra kokios nors ligos ženklas. Tyrimai parodė, kad toks liežuvis būdingesnis sergantiems diabetu ir psoriaze, nors tai ir nėra laikoma ankstyvu šių susirgimų pranašu.
Neretai neteisingai diagnozuojama, kad sutrikimą lėmė vitamino B12 trūkumas arba koks nors grybelinis susirgimas.
Gera naujiena yra ta, kad specialiai gydyti geografinio liežuvio nereikia. Paprastai ši būsena praeina savaime.
Metamfetamininė burna
Metamfetamino vartojančių žmonių dantys pajuosta. Dažnai tokie dantys vadinami pūvančiais, o tokia būklė vadinama metamfetamine burna. Ilgą laiką manyta, kad dantys pajuosta dėl narkotikuose esančių korozę sukeliančių cheminių preparatų. Tačiau Kalifornijos universiteto Dantų gydymo mokyklos burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos dėstytojas Vivekas Shetty aptiko, kad dantys pajuoduoja dėl visiškos jų nepriežiūros ir daug cukraus turinčių gėrimų vartojimo.
„Puvimo lygis atitinka priklausomybės lygį“, – pastebėjo V.Shetty, ištyręs šimtus žmonių. Jis pastebėjo, kad jo tirti nuo metamfetamino priklausomi žmonės buvo linkę išgerti po 10–12 gazuotų gėrimų skardinių per dieną ir taip dauguma susigadino dantis.
„Daugybė tų žmonių kentė dantų skausmus ir būtų kreipęsi į odontologą, jei galėtų sau tai leisti“, – pridūrė medikas.
Jeigu liga yra pažengusi, gali tekti pašalinti visus dantis, bet V.Shetty tikisi, kad jo tyrimai paskatins ankstyvesnį įsikišimą.
Burnos pienligė
Tai grybelinė burnos infekcija, kurią sukelia mieliagrybiai, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams arba pagyvenusiems žmonėms, nešiojantiems netinkamus dantų protezus. Liga atsiranda ir tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi – sergantiems ŽIV/AIDS, vėžiu ar diabetu, arba tiems, kurie vartoja inhaliacinius steroidus astmai gydyti.
„Lygiai kaip ir makšties grybelio infekcija, burnos grybeline infekcija taip pat galima susirgti po gydymo antibakteriniais vaistais kurso“, – paaiškino J.Long.
Ligos simptomai yra skausmais, balti pažeidimai ant liežuvio ar vidinės skruostų dalies, įtrūkimai, paraudę burnos kampučiai, ypač tiems, kurie nešioja dantų protezus.
Žindomi kūdikiai, sergantys pienlige, gali ją perduoti savo mamoms. Dėl to moterų speneliai gali parausti, pasidaryti jautrūs arba niežėti, o žindymo metu ar po jo skaudėti.
Liga gydoma įvairiai: nuo jogurto ir acidofilus kapsulių, kurios padeda atstatyti natūralų bakterijų balansą, iki priešgrybelinių vaistų, skysčių burnai skalauti ar pastilių.
„Prasidėjus pienligei būtina kreiptis į gydytoją“, – įspėjo J.Long.
Kedro burna
Ar kada pastebėjote, kad suvalgę kedro riešutų burnoje jaučiate kartų, metalo skonį? Tai gali būti dėl vadinamosios kedro burnos – sindromo, dėl kurio dvi savaites nuo tos dienos, kai suvalgėte kedro riešutų, jaučiate kartų skonį.
Kol kas nėra paaiškinimo šiam fenomenui, bet A.Hirschas mano, kad tai patologinis „artišoko efekto“ variantas. „Artišoko efektu“ vadinamas reiškinys, kai užvalgius kokio nors patiekalo iškart po to suvalgytas maistas atrodo kitokio skonio.
„Suvalgius artišokų vėliau išgerto raudonojo vyno skonis atrodys kartus ir negeras. Mes manome, kad saldaus skonio receptoriai nespėja atsikirsti ir todėl dar labiau išryškėja kartumas“, – samprotavo A.Hirschas.
Jeigu jus ištiko kedro burnos sindromas, jį įveikti galite į maistą įberdami šiek tiek cukraus.
A.Hirscho nuomone, skonio iškraipymo efektą sukelia ir ananasai.
O kaip skausmas, kurį kai kurie žmonės pajaučia suvalgę ananasų? Dėl to kalti bromelaino fermentai – natūralūs mėsos minkštintojai. Nenorėdami jausti ananaso sukeliamo skausmo nevalgykite jo šerdies.
Superdegustatoriai
Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame kava, alus ir daržovės būtų nepaprastai aitrūs, o pyrago ir ledų skonis būtų tiesiog pasibaisėtinai saldus? Štai ką reiškia būti superdegustatoriais, kurie gimę su nenormaliai dideliu skonio svogūnėlių kiekiu.
„Jų gali būti 5–10 kartų daugiau, nei turi normalus žmogus“, – aiškino A.Hirschas.
Dėl to žmonės tampa itin jautrūs maisto skoniui ir teikia pirmenybę tokiam prėskam maistui, kaip sumuštiniai su kalakutiena, tofu ar makaronai.
Superdegustatoriai gali būti mažiau linkę į koronarinius susirgimus, nes jie dažniausiai vengia riebaus maisto. Bet jiems labiau gresia gaubtinės žarnos vėžys, nes tokie žmonės vengia daržovių, kurios yra puiki priešvėžinės profilaktikos priemonė.
Mokslininkai mano, kad apie 25 proc. žmonijos gali būti įvardyti kaip superdegustatoriai, nors dauguma to nė nežino.
Tonzilių akmenys
Dar žinomi kaip tonzilolitai tonzilių akmenys yra sukalkėję seno maisto, negyvų ląstelių, gleivių ir bakterijų likučiai, kurie susikaupia mažuose tonzilių kampeliuose ir plyšiuose.
„Jie vadinami akmenimis, bet išties taip nėra. Išties tai – suspausta biologinė medžiaga“, – paaiškino J.Long.
Tonzilių akmenys nėra pavojingi, bet jie erzina.
„Jie gali lemti blogą kvapą ir, jeigu padidėja, skausmą“, – sakė J.Long.
Dažniausiai šie akmenys yra 1 milimetro skersmens, bet kartais gali pasiekti ir žirnio dydį.
Iškilūs ar dideli akmenys gali sukelti riziką tonzilėms.
Tonzilolito simptomai yra balti gniutulėliai ant tonzilių, blogas burnos kvapas, gerklės skausmas, sunkumai ryjant ir kartais ausų skausmas.
Jeigu vienąkart turėjote tonzilių akmenų, jų atsiras vėl, kartais daugiau nei vienas iškart.
Dažniausiai tonzilolitui nereikalingas gydymas. Burnos skalavimas ir vandens įpurškimas į gerklę gali padėti juos išplauti.
Parengė Giedrė Balčiūtė
