Kasmet po knygą išleidžiantis garsus žurnalistas ir rašytojas A.Čekuolis turi daug planų ir jau žino, kaip vadinsis dar vienas rimtas darbas, kurį planuoja baigti 2015-aisiais, rašo „Lietuvos rytas".
Jei kurią dieną pavyksta parašyti ne 3, o 5 puslapius, tai – nieko gera. Kitą rytą perskaitęs, ką buvo parašęs, jis išbraukia pusę teksto.
Erdvioje svetainėje, kurioje gausybė įvairių suvenyrų iš tolimų kelionių, stovi nedaug baldų: minkšta sofa, stalas ir didelis supamasis fotelis – mėgstamiausia Editos vieta, o ant kur kas žemesnio minkštasuolio susirangė jos vyras.
Kadaise galvojęs rašyti straipsnius apie taikomąją psichologiją A.Čekuolis su Edita susipažino vienoje kelionėje.
„Pasakysiu atvirai, savo darbe turėjau mažai patarėjų. O Edita mane nustebino.
Toje kelionėje kartą pakviečiau užeiti į kambarį, kad galėčiau užsirašyti jos mintis. Kai užėjo, tai iki šiol neišeina“, – juokavo A.Čekuolis.
Kaimynai mato Algimantą vis dažniau vaikščiojantį po kiemą, o ne išsirengusį į ilgesnį maršrutą – pastaruoju metu jo pasivaikščiojimai sutrumpėjo dėl stuburo traumos.
Prieš keletą metų vyras krito ant apledijusių laiptų viename sostinės autoservise. Kamuojamas skausmo jis išbandė adatų terapiją – negalavimai sumažėjo.
Kad jie neatsinaujintų, A.Čekuolis stengiasi kasdien stiprinti raumenis, todėl mina treniruoklio pedalus.
„Nemirtingumas – štai kas ateityje laukia žmogaus“, – iš tolo pradėjo pokalbį A.Čekuolis.
Jis svajoja parengti televizijos laidą apie tai, kaip ateityje žmogus bus gydomas lyg autoservise remontuojama mašina – sugedusios detalės keičiamos naujomis, o tokias atsargines detales bus įmanoma užauginti taikant kamienines ląsteles.
O kol taip nėra, visame pasaulyje išsijuosę dirba daugybė gyvenimo būdo, sveikos gyvensenos, mitybos ekspertų, sveikatingumo trenerių.
Lietuvoje tokių patarėjų taip pat netrūksta. Vieni pataria valgyti termiškai neapdorotą maistą, nes dabar ypač madinga žaliavalgystė.
Kiti ragina rinktis tik tokius maisto produktus, kurie atitinka kraujo grupę.
O kai kurių balsas skamba netgi labai grėsmingai: „Nevalgykite mėsos, nes baltymai netinka mūsų virškinimo sistemai, todėl blogai apvirškinta mėsa pradeda žarnyne pūti, susidaro dujos.“
– Sakykite, kuo tikėti? Kaip žmogui pasirinkti, koks patarimas yra naudingas, o koks – ne? – paklausiau puikiai pagal savo amžių atrodančio į devintąją dešimtį įkopusio A.Čekuolio ir jo žmonos psichologės Editos.
Algimantas: Neabejoju – yra sveikas gyvenimo būdas ir nesveikas.
Valgyti lašinius ir gerti alų prieš einant miegoti, mažai judėti, triskart per dieną valgyti mėsos – visa tai nesveika.
Tačiau lengva perlenkti lazdą ir ieškant sveiko gyvenimo būdo. Nėra prasmės lietuviams perimti mitybos įpročius iš kitų šalių, nes galbūt tai, kas tinka kitiems, netinka mums.
Būtina įsiklausyti, kaip reaguoja organizmas.
Jei žmogus prakaituoja, jam blogai virškina, pakitusios spalvos šlapimas, sumažėjęs lytinis potraukis – visa tai yra nesveikatos požymiai.
Tada reikia ieškoti priežasčių, kodėl yra blogai.
– Ar jūs esate išbandę, pavyzdžiui, vegetarystę?
Edita: Mudu su Algimantu esame smalsūs. Aš emocingesnė, todėl lengviau pasiduodu.
Algimantas gali tris dienas palaukti ir pasižiūrėti, ar nenumirsiu nuo mitybos naujovių. Bet dažniausiai jis neišlaukia ir prisideda prie manęs.
Prisimenu, kaip Algimantas stengėsi maitintis pagal kraujo grupę. Jam patinka daržovės. Kai grįždavome iš Indijos, galėdavome dar ilgai būti vegetarai, tai trukdavo gerą pusmetį.
Įsitikinau, kad viešint Indijoje natūraliai nesinori mėsos, nes kamuoja karštis, norisi ko nors lengvesnio, todėl daržovės šioje šalyje yra nepamainomas valgis.
Indijoje nėra šaldytuvų, tad visos daržovės būna šviežios. Šios šalies moterys lepina savo vyrus – jie gauna ką tik paruošto maisto, o ne anksčiau išvirto ir pakaitinto mikrobangų krosnelėje.
Grįžęs iš tokios kelionės ir Algimantas bent pusmetį jaučiasi puikiai ir išsiverčia be mėsos.
Žinoma, su tokiu vegetaru nelengva sutarti, iškyla įvairių keblumų, pavyzdžiui, kaip per pusvalandį paruošti ką nors valgyti, kai reikia skubėti į darbą.
– Ar ta pati dieta gali tikti skirtingiems žmonėms?
Edita: Pateiksiu pavyzdį. Dėl stuburo negalavimų Algimantas kurį laiką lankėsi Natūralios medicinos centre. Savo kineziterapeutui jis prisipažino, kad valgydamas vien daržoves jaučiasi labai gerai.
Tačiau pagal maisto suderinamumo testą, turėdamas pirmąją kraujo grupę, Algimantas, priešingai, turėtų valgyti daug mėsos.
Kartą jis su savo gydytoju nutarė padaryti eksperimentą – valgyti vien daržoves. O kuo tai baigėsi?
Po kiek laiko paaiškėjo, kad daržovės smarkiai tukina! Manau, jog neverta aklai sekti kitų pavyzdžiu.
– Kaip vertinate tokius šūkius: „Penki produktai – ir tavo pilvas pasidarys plokščias!“?
Edita: Tokie patarimai yra nieko verti.
Algimantas: Manau, maisto produkto kilmė turi būti susijusi su žmogaus gimimo vieta – ten, kur gimei, turi valgyti tų vietų maistą. Tai – ajurvedos principas.
– Ar jūs namie valgote tik Lietuvoje auginamas daržoves?
Edita: Kartais Algimantas manęs klausia: „Kas jus išmokė taip skaniai paruošti baklažanus?“
Ką aš jam galiu pasakyti? Prieš keletą dešimtmečių baklažanų mūsų parduotuvėse netgi nebūdavo.
Apkepus baklažano riekeles galima ant jų uždėti pelėsinio sūrio. Toks užkandis yra sotus, tada mums baigiasi visos dietos.
– Kiek laiko dažniausiai skiriate valgiui ruošti?
Algimantas: Laivuose dirbau 11 metų, tad mano principas buvo toks – valgis neturi būti ruošiamas ilgiau nei pusę valandos, į šį laiką įskaičiuoju ir maisto produktų pirkimą.
Per tą pusvalandį įmanoma viską padaryti tobulai.
Edita: Algimantai, gal galite būti realistas.
– O kodėl mes taupome laiką?
Edita: Mes namie valgome dvi valandas ir net ilgiau. Labai retai mudu valgome atskirai, taip būna tik tuomet, kai užtrunka mano paskaitos.
Tada namie Algimantas valgo vienas, bet jis man paskambina telefonu. Kartą atsiliepiu telefonu ir girdžiu, kaip kažkas kriuksi. Pasirodo, Algimantui buvo taip skanu, kad jis negalėjo nepasidžiaugti. Tokių juokingų dalykų dažnai nutinka mūsų gyvenime.
Algimantas: Skubėti valgant, kimšti maistą be jokio malonumo – tokios nuodėmės nėra mūsų namuose.
Edita: Bet nėra ir taip, kad laikytumės kokios nors taisyklės, pavyzdžiui, vakarieniautume ne vėliau kaip 18 valandą.
Anksčiau stengdavomės daugiau eksperimentuoti. Esu patikli, todėl išbandėme ne vieną dietą.
Kuo tai baigėsi? Eksperimentuodama padariau ne vieną klaidą, išderinau organizmą.
– Jūsų svetainėje stovi treniruoklis. Kas juo naudojasi?
Algimantas: Aš kasdien treniruojuosi. Turiu ir daugiau į kraują įaugusių įpročių.
Nuo 15 metų kasryt darau mankštą ir maudausi po kontrastiniu dušu. Studijų metais nebuvo patogumų, būdavo, žiemą išbėgu į lauką, apsitrinu sniegu ir lendu po šaltu dušu.
Tada šaltas vanduo man pasidaro kaip šiltas, nes sniego temperatūra būna minusinė.
O dirbamas laivuose nepasigesdavau dušo, užtekdavo, kad nuo galvos iki kojų apliedavo banga.
Laive vargino sunkus fizinis darbas. Lįsti po dušu ir prievartauti save būdavo nesuvokiama protu, vos užtekdavo jėgų dantims išsivalyti.
– Gamta sukūrė žmogų fiziniam darbui, tai rodo anatominė struktūra, todėl be krūvio pražūtume. Ar stiprinate savo raumenis?
Edita: Kai pasižiūriu, kaip žmonės bėgioja Vingio parke, mane dažnai sukrečia jų veido išraiška – rodos, bėgti jiems yra nepakeliama kančia.
Manau, kad viską reikia daryti su džiaugsmu.
– Kodėl prieš 100 metų niekas nežinojo apie depresiją, nemigą, valgymo sutrikimus? Kodėl psichikos sveikata yra svarbi?
Edita: O kiek akmenų dabar nešiojame užantyje? Pyktis, pavydas, baimė – štai dėl kokių priežasčių sutrinka endokrininė sistema.
Baimė, kad išmes iš darbo. Baimė, kad nesugebėsiu susimokėti už buto šildymą. Baimė, kad susirgsiu. Baimė, kad sutuoktinis išeis iš namų.
Galėčiau nesustodama vardyti priežastis, kurios neduoda ramybės mūsų žmonėms.
– Lietuvos vyrams kaimas – pavojingiausia vieta, ten daugiausia vyrų nusižudo, suserga alkoholizmu. Kodėl taip yra?
Edita: Mes, moterys, pačios nustūmėme vyrus. Manau, moteriai reikėtų nupjauti liežuvį už tokius žodžius: „Argi tu vyras?“
Kai paklausiu savo studentų, kam pirmiausia jų namuose įdedama į lėkštę, išgirstu: „Vaikams.“ Dar gerai, kad ne šuniui.
O juk skaniausias kąsnis turi būti skirtas tėvui, nes taip elgdavosi savo šeimose mūsų protėviai.
– Ar tokios tradicijos laikotės savo namuose?
Algimantas: Galiu paliudyti. Kai ateina į namus svečių, Edita man pirmiausia deda į lėkštę.
– Kodėl stresas vadinamas tyliuoju žudiku?
Edita: Mes prisiskaitėme, kad reikia kovoti su depresija, nemiga, stresu. Pažvelkime giliau, o kas yra stresas.
Stresas – sudėtinga emocinė būklė. Jei jos nebūtų, čiuožtume per gyvenimą nesuprasdami, kas yra gerai, o kas – blogai.
Puiku, kad yra stresas. Dėkokime, kad galime nugalėti kliūtį. Kliūtis – kaip uždavinys mūsų gyvenime.
Kartais šie uždaviniai būna sunkiai pakeliami, pavyzdžiui, kaip užauginti neįgalų vaiką. Sunku, bet galima tai pasiekti.
Kaip įveikti savo ligą? Jei kas nors sustoja ties šiuo uždaviniu, susigraudina, miršta.
Daugelio ligų kilmė yra psichosomatinė. O sudėtingiausia psichosomatinė liga yra vėžys.
Kokį klausimą dažniausiai keliame susidūrę su krize? „Kodėl tai yra skirta man?“
– Kaip manote, kas yra laimingas gyvenimas? Kaip to siekti? Kaip žmogui elgtis?
Algimantas: Vyresniojo amžiaus žmonės turi turėti perspektyvą. Kuo jie vyresni, tuo turi būti aiškiau, ką jie darys.
Aš jau žinau, ką darysiu 2015 metais, kokia tais metais išeis mano knyga. Jau planuoju, ką leisiu 2016 metais. Žinoma, jei būsiu gyvas.
Kodėl aš apie tai prabilau? Yra sąmonė ir pasąmonė. Žmogus gali prisiversti atlikti daug dalykų, o pasąmonė gali iš to juoktis. Pasąmonę galima apgauti, pasitelkti pasąmonės jėgas tam tikram tikslui.
Mano naujausia knyga vadinsis „Iš ko pasaulis šaiposi“.
Sugalvojau tokį pavadinimą ir tikiuosi, kad mano pasąmonė jau gavo ženklą: „Reikia kaip nors jį išlaikyti gyvą, juk turi neblogą mintį.“
Pasąmonė – tai antrasis mūsų „aš“, sakyčiau, gana primityvus. Pasąmonė įsijungia po intymaus akto. Tada vyrui šmėkšteli – gal moterį reikia pasaugoti, gal gims vaikų?
Pasąmonė turi savo instinktą, gyvuojantį milijonus metų. Tai gali tapti stiprybės šaltiniu.
