„Šlapimo pūslės uždegimu, arba dar kitaip – cistitu, dažniau sergama esant nėštumui, vidurių užkietėjimui ar viduriavimui bei menopauzėje dėl hormoninių pakitimų, – sako gydytoja urologė doc. Aušra Černiauskienė. – Be to, ši liga dažnesnė ir vartojant mažiau skysčių arba sergant cukriniu diabetu: rečiau šlapinantis ir dėl padidinto cukraus kiekio bakterijos turi geras sąlygas daugintis“.
Susirgti šlapimo pūslės uždegimu rizikuoja moterys, dėvinčios sintetinius apatinius drabužius, taip pat ir aptemptas kelnes ar džinsus. Net higieniniai tamponai ar įklotai, naudojami per ilgai ar nesilaikant higienos, gali išprovokuoti susirgimą. Šis uždegimas ypač vargina žiemą, kai, nusilpus imunitetui, ima daugintis infekciją sukeliančios bakterijos: jos patenka į šlapimo takų gleivinę, ten prisitvirtina, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Nešalinant simptomų, negydant uždegimo, procesas gali tapti lėtiniu, todėl ypač svarbu laiku pastebėti pirmuosius nemalonius šlapimo pūslės uždegimo simptomus ir gydyti ligą pačioje jos pradžioje.
Cistitas yra laikomas infekcinės kilmės susirgimu, kurį dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės – E.coli (apie 75-90 proc. visų cistitų), kiek rečiau – kitos bakterijos, tokios kaip stafilokokai, enterokokai, klebsielos, proteus, tačiau pasitaiko ir toksinis (cheminių medžiagų, tokių kaip ciklofosfamido, vartojimo) ar radiacinis (po spindulinio gydymo) cistitas.
Kaip rašo Karjera ir Sveikata, infekcijos simptomai gali būti įvairūs: dažnas noras šlapintis net esant tuščiai šlapimo pūslei, perštėjimas, deginimas šlapinimosi metu, tamsus, drumstas, nemalonaus kvapo šlapimas, šlapinimasis po truputį, kraujas šlapime, karščiavimas, skausmai juosmens ar pilvo apatinėje dalyje. Pasak doc. A. Černiauskienės, panašūs simptomai gali būti ir esant lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, inkstų ir šlapimo takų navikams ar tuberkuliozei, pilvo organų ligoms bei ginekologiniams uždegimams, todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie ir nustatys negalavimo priežastį.
Gydytoja urologė pabrėžia, jog gydant šlapimo pūslės uždegimą, didelę įtaką turi ir paciento mityba: „Sergant cistitu, iš raciono reikia išbraukti aštų maistą (pipirus, krienus, garstyčias), taip pat ir marinatus, sūrius patiekalus bei alkoholinius gėrimus (įskaitant ir alų). Minėtuose produktuose yra komponentų, kurie, patekę į šlapimą, gali dirginti šlaplę, sustiprinti uždegiminius šlapimo pūslės procesus. Tokiomis sąlygomis bus neįmanoma gydyti ligos. Taip pat nereikėtų žavėtis prietarais, kad pagysite pasėdėję ant puodo su garuojančiomis bulvėmis.“
Tačiau, pasak specialistės, gydant šlapimo pūslės uždegimą, visada pagelbės mūsų uogos ir vaistažolės, surinktos iš Lietuvos laukų ir miškų: „Pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, reikia gerti daug skysčių, kad uždegimą sukėlusios bakterijos iš organizmo būtų išplautos. Geriausia tinka bruknių arba meškauogių arbatos, spanguolių sultys. Priešuždegiminiu poveikiu pasižymi ir medetkos, šalavijas, jonažolė, miškinės sidabražolės šaknys, rozmarino lapai, kadagių vaisiai. Esant šlapimo takų infekcijoms, svarbu vartoti ir vaistažolių, kurios pasižymi šlapimą varančiu poveikiu: beržo lapai, rykštenių žolė, petražolės, asiūklis, dilgėlių lapai“. Rytų medicina teigia, jog geriausias laikas gerti arbatas, skirtas šlapimo takų infekcijų profilaktikai ar joms gydyti, yra 5-7 val. ryto arba 17-19 val. vakaro. Tai laikas, kada geriausiai veikia inkstai ir šlapimo pūslė.
Šlapimo takų infekcija – dažnas sveikatos sutrikimas, dėl kurio moterys kenčia kone tris kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia ne tik noras visais metų laikais atrodyti patraukliai, bet ir anatominės moterų organizmo savybės. Moterų šlaplė trumpesnė, arčiau išangės, todėl įvairioms bakterijoms lengviau patekti iš pradžių į šlapimo takus, o vėliau taip pat lengviau kilti į viršų, t.y. inkstų link. Negydomos šlapimo takų infekcijos gali sukelti akmenligę, inkstų uždegimą, pūlinius ar net inkstų nepakankamumą.
