Kodėl verta skiepytis nuo gripo?

Gripas – viena labiausiai paplitusių ir pavojingiausių virusinių ligų. Ilgametė patirtis rodo, kad gripo epidemijos kyla kasmet - gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo bei jo sukeliamų komplikacijų.

Ši liga pavojinga dėl keleto priežasčių. Tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti nuo žmogaus oro lašeliniu būdu, todėl lengvai perduodama aplinkiniams. Galima lengvai užsikrėsti kam nors šalia nusičiaudėjus ar kosėjant. Miestuose sergamumas gripu būna ypač didelis.

Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas yra pavojingas dėl galimų komplikacijų. Dažniausia gripo komplikacija yra pneumonija (plaučių uždegimas). Kitos antrinės infekcijos, galinčios atsirasti susirgus gripu, yra rinitas, sinusitas, bronchitas, otitas.

Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų dažniausiai atsiranda vyresnio amžiaus asmenims. Gali išsivystyti miokarditas ir perikarditas (uždegiminė širdies raumens liga, skatinanti širdies nepakankamumo išsivystymą). Centrinės nervų sistemos komplikacijos dažniausiai atsiranda, kai gripo intoksikacija pasiekia piką, dažniau mažiems vaikams.

Ypač gripas pavojingas kūdikių besilaukiančioms moterims. Moteriai pirmąją nėštumo pusę susirgus gripu, gresia vaisiaus žūtis arba priešlaikinis gimdymas.

- Kasmet skiepijantis gripo vakcina imuninė sistema būna geriau pasiruošusi efektyviam atsakui, todėl pasiskiepiję žmonės neserga arba serga lengviau, net jeigu vakcinos sudėtyje esantys gripo viruso antigenai ne visai tiksliai atitinka tuo metu cirkuliuojančius aplinkoje štamus.

Priklausomai nuo organizmo būklės ir sąlygų, skiepai nuo gripo apsaugo nuo susirgimo apie 70-90%. Paskiepijus 80% kolektyvo (mokyklų, firmų, įmonių) narių, įmanoma pasiekti nulinį sergamumą gripu. Be to, skiepai nuo gripo taip pat 50-60% sumažina sergamumą visomis ūmiomis virusinėmis infekcijomis.

Tačiau, nors antikūnai, pasigaminę prieš vakcinos sudėtyje esančius gripo antigenus, išsilaiko dešimtmečiais, jie gali neapsaugoti paskiepytojo nuo pakitusio gripo viruso.

- Lietuvos klimato zonoje gripo epidemijos įprastai prasideda spalio mėnesį ir baigiasi kovo-balandžio mėnesiais, o imunitetas pasiskiepijus išsivysto per 1-2 savaites. Skiepytis rekomenduojama iš anksto, iki prasidedant susirgimų pikui. Optimalus metas skiepams nuo gripo yra ruduo, rugsėjo-spalio mėnesiai.

Tačiau tai nereiškia, kad po spalio mėnesio skiepytis neverta ar pavojinga. Skiepytis šiuolaikiška inaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.

- Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepijimasis gripo vakcina yra naudingas bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau labiausiai šios vakcinos reikia padidėjusios rizikos užsikrėsti asmenims (medicinos, transporto, paslaugų, mokymo įstaigų darbuotojams), bei priskiriamiems padidintos rizikos grupėms pagal komplikacijų dažnį (vyresni nei 65 metų, sergantys lėtinėmis ligomis, vaikai), kuriems gripas yra pavojingiausias dėl sunkios ligos formos ar net mirties rizikos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis 2012-2013 metais registruoti 48 835 gripo atvejai, iš jų net 8 baigėsi mirtimi.

Nors kai kurių gamintojų vakciną galima skiepyti kūdikius nuo 6 mėn amžiaus, būtina atsižvelgti į kitų pagal skiepijimo kalendorių kūdikiams skiepijamų vakcinų ypatumus, skiepijimo injekcijų skaičių vieno vizito metu. Šeimoms, auginančioms kūdikius, rekomenduojama paskiepyti visus šeimos narius ( suaugusiu ir vaikus), kad jie „neparneštų“ gripo viruso kūdikiams. Taip pat reikėtų pasiskiepyti nėščiųjų šeimos nariams bei pačioms nėščiosioms.

- Gripo vakcina geriau toleruojama, sukelia nedaug šalutinių reakcijų, ir tos pačios būna lengvos ir praeina be gydymo. Alerginių reakcijų dažnis neviršija alergijos rizikos bendroje populiacijoje.

- Ar skiepai nuo gripo nesilpnina imuniteto?

- Tai vienas iš mitų. Kai kurių virusų sukelta infekcija iš tiesų silpnina imuninę sistemą. Žmogus persirgęs virusine infekcija negali taip pat lengvai kovoti su kitais virusais ar bakterijomis. Tačiau vakcinos yra skirtingos. Gripo vakcinoje nėra gyvų virusų, todėl vakcnina negali sukelti ūmios respiracinės infekcijos tipo povakcininių reakcijų. Be to gripo vakciną galima skiepyti kartu su kitomis vakcinomis, pvz., Pneumo 23. Skiepijimas gripo ir pneumokokine vakcina naudingas pagyvenusiems asmenims. Bendras abiejų vakcinų skyrimas 63% sumažina hospitalizacijų dėl pneumonijos ir net 81% mirčių skaičių.

- Imunitetas trunka vienerius metus. Gripo virusai (tipas A ir B) ypatingi tuo, kad keičia antigenines ir biologines savybes. Nauji virusų štamai, skirtingai nuo savo pirmtakų, nesijungia su specifiniais antikūnais, kurie būna susikaupę populiacijoje. Dėl šių viruso sąvybių gripo vakcinos gaminamos kiekvienam sezonui, rekomenduojama skiepytis kasmet.