Plačiau apie venų varikozę pasakoja „Northway“ medicinos centro kraujagyslių chirurgas med. dr. doc. Gintaris Vilkevičius.
- Kokius simptomus jaučiantys žmonės turėtų kreiptis į kraujagyslių chirurgą?
- Pirmieji venų varikozės simptomai – tai kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda blauzdos audinių pakitimai. Laiku nepradėjus gydyti, gresia komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos, susidaryti trombai. Todėl rekomenduočiau nedelsti ir, jau pajutus pirmuosius simptomus, kreiptis į kraujagyslių chirurgą.
- Kokie veiksniai įtakoja venų varikozės atsiradimą?
- Didesnė tikimybė, kad išsivystys venų varikozė yra tiems, kurių giminėje pasitaikė venų varikozės atvejų, taip pat besilaukiančioms moterims, vyresniems nei 50 metų, dirbantiems stovimą darbą, turintiems antsvorio žmonėms.
- Jeigu minėtų simptomų nėra, ar patartumėte atvykti profilaktiniam tikrinimui? Jei taip, kokiais atvejais?
- Kadangi venų ligos turi ryškų paveldimumo aspektą, jeigu giminėje buvo sirgusiųjų šia liga, reikėtų pasitikrinti profilaktiškai, nes jau esant minimaliems ligos simptomams galima patarti keisti gyvenseną arba rekomenduoti profilaktikos priemones, pavyzdžiui, kompresines kojines, ir taip išvengti ligos progresavimo.
- Kokie pagrindiniai poodinių venų varikozės gydymo būdai?
- Šiais metais buvo išleistos NICE (National Institute of Clinical Excellence) rekomendacijos, kurios apibrėžia varikozės gydymo būdų hierarchiją.
Pirma vieta jose tenka endovaskulininiam kraujagyslių gydymui radijo dažniu arba lazeriu. Radiodažnuminės operacijos metu punktuojama vena, į ją įvedamas elektrodas, ir vena aukšta temperatūra pasegmenčiui užkemšama.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių šio gydymo būdo negalima taikyti, rekomenduojamas kitas, taip pat endovaskulinis būdas – kompresinė skleroterapija putomis. Jo metu ultragarso kontrolėje per kateterį suleidžiamos putos, kurios užkemša veną.
Trečia vieta tenka atvirai chirurgijai. Šio gydymo metu chirurginiais pjūviais pašalinama pakenkta, t.y. neturinti normalios vožtuvų funkcijos, vena.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių intervencinio gydymo taikyti negalima, pacientai gydomi kompresine terapija – elastiniais bintais, kompresinėmis kojinėmis.
Kiekvienu konkrečiu atveju kraujagyslių chirurgas atlieka ultragarsinį tyrimą ir nustato, kokia yra ligos stadija ir koks gydymo metodas turėtų būti taikomas.
- Kas yra skleroterapija? Ar tai skausminga ir sudėtinga procedūra?
- Skleroterapija – tai poodinių venų gydymo metodas, kai į veną yra suleidžiami vaistai, veikiantys venos sienelę ir sukeliantys jos aseptinį uždegimą. Dėl medikamentų poveikio vena užanka, ilgainiui surandėja ir galiausiai išnyksta. Šiuo metodu galima gydyti tiek kapiliarines venas, tiek ir kraujotakos sutrikimą turinčius poodinius kamienus ar jungiančias venas.
Skiriami du skleroterapijos porūšiai – skleroterapija skysčiais ir skleroterapija putomis.
Skleroterapija skysčiu yra daugiau estetinė procedūra, tinkanti kapiliarų tinklinių venų gydymui. Plona adatėle punktuojamos smulkios kapiliarinės venos, dėl ko jos užanka ir pranyksta.
Skleroterapija putomis gali būti alternatyva operacijai. Jos metu užakinamos stambesnės arba kamieninės venos.
Skleroterapijos procedūra nėra skausminga, ji nereikalauja nuskausminimo.
Po procedūros reikia mūvėti kompresines kojines.
- Ar pastaruoju metu atsirado naujų venų išsiplėtimo gydymo būdų?
- Pernai atsirado naujas endovaskulinis venų gydymo būdas – gydymas klijais. Šios procedūros metu į gydomą veną per kateterį suleidžiami klijai, ir, spaudžiant ultragarsiniu davikliu, vena užklijuojama. Šis gydymo metodas turi labai daug privalumų. Jam nereikalinga nejautra, kaip kad lazerinės ar rodiodažnuminės operacijos metu. Vietinė nejautra taikoma tik toje vietoje, per kurią elektrodas įvedamas į veną. Be to, po tokios operacijos nereikalinga kompresinė terapija.
Galima sakyti, jog ši procedūra - ambulatorinė. Atlikus procedūrą, pacientas iš karto išleidžiamas namo.
-Ar venų gydymą įtakoja sezoniškumas – koks metų laikas palankiausias gydytis?
- Tai priklauso nuo gydymo būdo. Jeigu reikalinga endovaskulininė terapija, sezoniškumas nėra labai ryškus. Tačiau, kai po jos per vasaros karščius pacientui reikia nešioti kompresinę kojinę, tai nėra labai komfortiška.
Sezoniškumas labiau būdingas atviroms operacijoms. Kadangi jų metu atliekami chirurginiai pjūviai ir yra tam tikra infekcijos rizika, atviras operacijas geriau planuoti šaltuoju metu laiku – rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį.
- Ar po operacijos reikės koreguoti savo įprastą dienotvarkę, ar teks atsisakyti mėgiamos veiklos (sporto, kelionių ir pan.)? Jei taip, kokiam laikotarpiui?
- Tai ir vėl priklausonuo taikomo gydymo būdo. Jei tai endovaskulinis gydymo būdas, po kurio pacientui netaikomas gulimas režimas, prie įprastos kasdienės veiklos galima grįžti tą pačią ar sekančią dieną. Pacientui patariama judėti, nes judėjimas skatina greitesnį gijimą ir leidžia išvengti tokios komplikacijos kaip giliųjų venų trombozė. Sportuoti po tokių operacijų galima praėjus savaitei.
Papildomą giliųjų venų trombozės riziką sukelia ilgalaikiai, daugiau nei 4 valandas trunkantys skrydžiai. Tačiau skristi galima, tik prieš tokius skrydžius rekomenduojam susileisti vaistų, mažinančių kraujo krešėjimą.
Jeigu pacientui buvo atlikta atvira operacija, jis turi riboti savo kasdieninę veiklą 2-3 savaites.
- Kokias profikaltikos priemones rekomenduotumėte žmonėms, norintiems išvengti venų varikozės?
- Poodinių venų varikozės padeda išvengti reguliarus bėgiojimas, vaikščiojimas, kompresinių kojinų nešiojimas. Naudinga yra vakarais apsipilti kojas drungnu vandeniu, nepiktnaudžiauti pirtimi, vengti sunkaus fizinio darbo.
