Janina Davidonienė vadinama želmenų pradininke Lietuvoje. Apie želmenis ji išgirdo prieš 20 metų, kai bene žinomiausia žaliavalgė, lietuvių kilmės Ann Wigmore buvo sutikusi iš Lietuvos į Ameriką stažuotis atvykusius lietuvius.
„Susirašinėjome su Ann laiškais, ji pasakojo, kaip daigina sėklas, augina želmenis, spaudžia iš jų sultis, geria jas ir kaip gerai dėl to jaučiasi. Tai buvo labai įdomu ir nauja. Laukėme, kol ji atvažiuos ir viską papasakos“, – prisimena J.Davidonienė.
A.Wigmore domėjosi Lietuva, prisiminė savo tėvynę, ypač po nepriklausomybės paskelbimo. Ji parašė laišką, kad nori atvykti, turėjo susitikti su Lietuvos vegetarų draugija. Deja, likus pusmečiui iki ilgai laukto vizito A.Wigmore žuvo – 1994 m. vasario 16-ąją ją pasiglemžė gaisro ugnys.
„Likome ant slenksčio. Želmenų Lietuvoje niekas nemokėjo auginti. Ėmiau domėtis pati, daug skaičiau, galiausiai išvykau į Bostoną, lankiausi specialiose konferencijose – norėjau įgyti žinių“, – pasakoja J.Davidonienė. Taip palaipsniui ji įsitraukė į sveikuolišką gyvenimą ir ėmė mokyti jo kitus.
Žiniomis apie želmenų naudą ir pavojus ji dalijasi ir su portalo lrytas.lt skaitytojais.
Išsitirpdė akmenis ir išsigydė mažakraujystę
Šiandien želmenų sultys nerekomenduojamos vienu atveju – tuomet, kai žmogus turi problemų su kasa ir negali vartoti žalio, nevirto maisto. Visais kitais atvejais želmenų nauda sveikatai yra akivaizdi ir įrodyta mokslininkų: pagreitėja virškinimas, atsiranda energijos, pagerėja nuotaika, regėjimas. Pasak J.Davidonienės, želmenų sultys – geriausia priemonė gydyti mažakraujystę.
Tai ji išbandė ir savo pačios kailiu. Maždaug prieš dvidešimt metų kreipėsi į gydytojus dėl nusilpusio organizmo, jai diagnozavo mažakraujystę. To priežastis – dažnas įvairių medikamentų vartojimas. Tuomet moteris ėmė kasdien gerti želmenų sultis, nusprendė atsisakyti mėsos ir subalansavusi mitybą ne tik sau nepakenkė, bet ir padėjo.
„Galbūt skamba paradoksaliai, bet tik tapusi vegetare išsigydžiau mažakraujystę – dažnai būna atvirkščiai. Subalansavusi mitybą ir gerdama šviežiai spaustas želmenų sultis gavau visas organizmui reikalingas medžiagas“, – atvirauja ji. Pasak moters, tie, kurie tikina, kad želmenys skatina augti vėžines ląsteles, kalba nepagrįstai, nes šia tema jokių konkrečių įrodymų nėra, esą taip kalba tie, kurie suinteresuoti, kad klestėtų farmacijos pramonė.
Be mažakraujystės, ji želmenimis išsigydė ir dar vieną problemą – akmenis inkstuose. „Jei akmenys šlapimo pūslėje tamsūs, jie palaipsniui ištirpsta, tačiau jei šviesūs – skyla aštriais kampais ir drasko šlapimtakius, todėl šlapimas pasirodo su krauju. Tuomet ima skaudėti nugarą, krečia šaltis. Daugelis žmonių išsigąsta ir ima kaltinti želmenis, galvoja, kad šie jiems netinka, todėl pasijuto prasčiau. Tačiau labai svarbu žinoti esmę – tokiu būdu želmenys tirpdo akmenis. Tereikia mokėti išlaukti“, – sako moteris.
Kaip paruošti organizmą?
Nors sakoma, kad želmenų sulčių didelėmis dozėmis gerti nereikėtų, pašnekovė užtikrina, kad rizikos „perdozuoti“ vartojant želmenis nėra. Tai – koncentruotas maistas, kurio padauginti neįmanoma, gali tiesiog pasidaryti bloga. „Sulčių galima gerti tiek, kiek norisi. Tačiau per didelio kiekio organizmas gali netoleruoti, ims skaudėti galvą, pykinti, norėsis išsivemti. Želmenys per kraują valo teršalus ir jei tų teršalų labai daug, jie turi kažkaip pasišalinti“, – sako ji.
Nepaisant nemalonių pojūčių, specialistė tokį vartojimo būdą vadina vienu iš dviejų galimų metodų. „Vienas kelias – gerti želmenis didelėmis dozėmis, o po to natūraliai praplauti skrandį. Tačiau tai nėra malonu, todėl daug geriau didinti dozę palaipsniui, pavyzdžiui, pradedant nuo 30, o vaikams – nuo 20 mililitrų, vienu ypu“, – pasakoja J.Davidonienė.
Ir nors jai teko matyti moterį, kuri vienu metu išgėrė kone puslitrį želmenų, tokių kiekių pilti į save ji nerekomenduoja. Pasak jos, daug sportuojantys, sveikai ir aktyviai gyvenantys žmonės gali nesibaiminti išgerti po 50, o gal net ir po 100 mililitrų želmenų kasdien.
Sudėtingiau tokį kiekį įveikti tiems, kurie mažiau rūpinasi vidine kūno higiena ir, pavyzdžiui, daug rūko. „Anksčiau gyvenau kaime, kur aplink buvo daug rūkančių žmonių. Jei kas užsukdavo į svečius, visuomet pavaišindavau želmenų sultimis. Laikui bėgant vieni rūkoriai kitiems ėmė dalyti patarimus sakydami, kad išgėrę želmenų ginkdie bent pusvalandį nerūkykite – antraip iškart apsivemsite. Taip yra todėl, kad želmenys labai intensyviai valo organizmą, o rūkymas – teršia, todėl gavęs gyvo maisto kūnas iškart ima kovoti“, – teigia pašnekovė.
Svarbu tinkamai pasirinkti
Nors sulčių baruose ar gyvojo maisto kavinėse dažniausiai siūloma kviečių želmenų sulčių, ne visi žino, kad galima gerti ir, pavyzdžiui, miežių želmenų sultis. Ką jau kalbėti apie tai, kad skirtingi želmenys organizmui suteikia skirtingą naudą. Neretai, ypač pradedantiems želmenų gerėjams, želmenų sinonimu tampa būtent kviečių želmenys. Pasak J.Davidonienės, jos gerokai populiaresnės, tačiau labai svarbu žinoti, kada geriau rinktis kviečių, o kada – miežių želmenų sultis.
„Viskas priklauso nuo skrandžio rūgštingumo ir nuo kandidos grybelio“, – teigia J.Davidonienė. Tiems, kurių skrandžio rūgštingumas mažas, ji rekomenduoja rinktis kviečių sultis, o tiems, kurių rūgštingumas normalus arba per didelis – miežių. „Žmogus turi žinoti, kaip sau padėti, todėl nereikia nustebti, jei paragavus kviečių bus šlykštu – galbūt tiesiog ne taip pasirinkote“, – sako ji.
Ne ką mažiau svarbu žinoti ir apie žarnyne besiveisiantį kandidos grybelį. Amerikiečių literatūroje rašoma, kad želmenys apsaugo nuo įvairių grybelių, įskaitant ir kandidą, tačiau, pasak želmenų auginimo pradininkės, iš tiesų nuo šio grybelio apsaugo tik miežių sultys.
Apskritai miežių želmenų sultys turi daugiau maistingųjų medžiagų nei kviečių, tačiau jos ne tokios populiarios dėl labiau specifinio skonio – burnoje jaučiamas didesnis kartumas, jos ne tokios saldžios, o ir išgerti jų įprastai pavyksta mažiau.
„Žmonių skonio receptoriai neskiria, ar jiems tinka tam tikri produktai, ar ne. Jie dažnai galvoja, kad jų rūgštingumas padidintas, tačiau neretai būna atvirkščiai. Čia panašiai, kaip kad jeigu kam nors tinka pienas, tai netinka kefyras ir atvirkščiai. Tiesa, pasirinkus netuos želmenis didelės žalos nebus – organizmas tiesiog pats ims signalizuoti – vienos sultys taps nepakeliamai šlykščios, o kitos – skanios“, – teigia J.Davidonienė.
Įprastai skrandžio rūgštingumas su amžiumi mažėja, o didžiausią turi kūdikiai. Galbūt todėl neretai vyresnio amžiaus žmonės nebegali valgyti daugelio anksčiau vartotų produktų, nes jiems tiesiog nebevirškina.
Svarbu žinoti ir tokias, rodos, smulkmenas, kurios praktiškai yra labai svarbios. Pavyzdžiui, jeigu želmenų koncentratas – neskanu, galima jį maišyti su morkų ar obuolių sultimis, tačiau jokiu būdu negalima maišyti jų su citrusiniais vaisiais – tuomet panaikinamas enzimų poveikis, dingsta visi vitaminai ir naudingosios medžiagos, gerti sultis nebelieka prasmės.
„Viename bare mačiau vadinamąjį „priešgripinį“ kokteilį, į kurio sudėtį įeina citrina, imbieras ir... želmenų sultys. Parodžiau pardavėjai juodu ant balto surašytas japonų mokslininkų išvadas, o ji man sako, kad svarbiausia, jog žmonės perka. Taip apgaudinėti žmonės – neteisinga“, – sako J.Davidonienė ir paragina visus būti budriems, tačiau nebijoti žaliojo ir gyvojo maisto bei įsitikinti jų efektyvumu patiems.
