Apie tai, kas yra spiroergometrija, kaip tyrimas atliekamas ir ką jis padeda išsiaiškinti, kalbėjomės su Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja kardiologe Asta Grigaliūniene.
Stebi ir širdies, ir plaučių funkciją
– Kas yra spiroergometrija?
– Tai unikali galimybė įvertinti integruotą širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, hematopoetinės, neuropsichologinės ir skeleto raumenų sistemų atsaką į dozuotą fizinį krūvį. Krūvio mėginiai be dujų analizės neleidžia realiai įvertinti kardiovaskulinės ir ventiliacinės sistemų pajėgumo atlikti jų bendrą funkciją – užtikrinti ląstelių kvėpavimą.
– Kokios spiroergometrijos tyrimo taikymo sritys?
– Tyrimo metu išsiaiškinama, kokia yra krūvio tolerancija (veiksniai, ribojantys krūvio toleranciją, treniruojamasis širdies susitraukimų dažnis ir kt.), dusulio priežastys. Taip pat tyrimas leidžia nutatyti pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, funkcinį pajėgumą ir prognozes, reabilitacijos fizinių treniruočių lygį ir kiekybinį rezultatų apibendrinimą. Pacientams, kuriems yra plaučių patologija, funkcinis pajėgumas, ankstyvasis dujų apykaitos sutrikimas, tyrimas leidžia nustatyti krūvio sukeltą bronchospazmą, taip pat spiroergometrija reikalinga darbingumui įvertinti.
– Kaip tyrimas atliekamas?
- Visų pirma nusprendžiama, ar tikslinga atlikti pulmokardinį mėginį – apklauiamas tiriamasis, objektyviai įvertinama būklė, elektrokardiogramos ir laboratoriniai tyrimai. Vėliau perskaitoma ir pasirašoma sutikimo forma ir atliekama spirometrija. Toliau važiuojama veloergometru, kontroliuojant dujų apykaitą, elektrokardiogramą, kraujospūdį, pulsoksimetriją. Galiausiai aptariami tyrimo rezultatai ir prognozės aptarimas.
– Ar tyrimui reikalingas specialus pasiruošimas?
–Tyrimo dieną asmuo turi susilaikyti nuo fizinio krūvio ir bent 2 valandas prieš mėginį pavalgyti – fiziniam aktyvumui reikalinga energija gaunama gliukozės ir riebiųjų rūgščių skaldymo metu. Taip pat mažiauiai 8 val. prieš tyrimą asmuo turėtų nerūkyti. Jeigu žmogus vartoja vaistus, prieš tyrimą jų vartojimas nenutraukiamas, nebent gydantis gydytojas pageidauja tyrimą atlikti neišgėrus tam tikrų medikamentų.
Tiria sportininkus ir ligonius
– Kada ir kam tokie tyrimai skiriami?
– Tyrimai skiriami profesionaliai ir mėgėjiškai sportuojantiems, siekiant įvertinti funkcinį pajėgumą, stebėti pokyčius dinamikoje. Taip pat jie atliekami sergantiems širdies ir plaučių ligomis, norint įvertinti susirgimo reikšmę esant kombinuotai patologijai. Juos skiria ir neatitinkant simptomams, kai ištiamos plaučių ir širdies kraujagyslių sistemos ramybės būklėje. Tyrimai gali padėti sužinoti nepaaiškinamo dusulio priežastis, kai kituose plaučių tyrimuose nediagnozuojama oro trūkumo. Pacientams, sergantiems plaučių, širdies-kraujagyslių ligomis, tai leidžia nustatyti krūvio toleranciją ir kitus ribojančius veiksnius bei parinkti gydymo taktiką. Reabilitacijos metu tai leidžia nustatyti fizinių treniruočių lygį ir kiekybinį rezultatų įvertinimą, įvertinti darbingumą. Taip pat tyrimas reikalingas koreguojant antsvorį.
Rekomenduočiau pulmokardinį mėginį atlikti bent kartą per metus vyresniems nei 40 metų asmenims, sportuojantiems, dirbantiems įtemptai fiziškai ir psichoemociškai. Spiroergometru turėtų būti ištiriami ir kai kurių profesijų atstovai: gaisrininkai, narai, lakūnai, policijos pareigūnai, dirbantys aukštyje ar dulkėtose patalpose. Tikslinga atlikti pulmokardinį testą ir neteisingai mažinantiems kūno svorį, didelę dienos dalį praleidžiantiems statiškai, nepakankamai judantiems. Pastebėjus oro trūkumą vidutinio krūvio metu, pulmokardinis testas yra tikslingas ir informatyvus.
Pulmokardinio tyrimo metu galima nustatyti širdies funkcijos nepakankamumo laipsnį. Todėl, jeigu reikia įvertinti asmens darbingumą, kuris lemia ir neįgalumo lygio nustatymą, dažnai atsižvelgiama į šio tyrimo duomenis.
Leidžia sužinoti dusulio priežastį
– Gal yra žmonių, kuriems tokio tyrimo skirti negalima?
– Taip, tyrimas neatliekamas esant ūminėms būklėms: nestabiliai krūtinės anginai, dekompensuotam širdies nepakankamumui, širdies raumens uždegimui, alpimams, bronchinės astmos paūmėjimui, kojų kraujagyslių trombozei, kvėpavimo nepakankamumui ir kt.
Pasiektus rezultatus gali įtakoti tiriamojo elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, mažakraujystė, ortopedinės problemos, širdies ritmo sutrikimai, sunkaus laipsnio hipertenzija, vartojami medikamentai, alkoholis, rūkymas, per maža raumenų masė ir kita.
– Kuo spiroergometrijos tyrimas pranašesnis už kitus krūvio mėginius?
– Krūvio mėginiai be dujų analizės neleidžia realiai įvertinti širdies – kraujagyslių ir plaučių funkcijos pajėgumo, atliekant jų bendrą funkciją – užtikrinti organizmo ląstelių kvėpavimą.
