Vilniuje esančiame Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirbanti gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė pasakojo, kad šalčio alergija pasireiškia dilgėline – niežtinčiu bėrimu pūkšlėmis arba patinimu šalčio paveiktoje odoje. Kai kuriems pacientams patinimai gali ir pasireikšti tose kūno vietose, kurių šaltis tiesiogiai neveikia.
Dažniau serga moterys
Šalčio dilgėlinė nėra labai dažna liga. Iš viso ji pasireiškia 0,05 proc. žmonių, moterims dukart dažniau nei vyrams.
Dažniausiai žmonės serga pirmine šalčio alergija. Tuomet priežastis, dėl kurios ji atsiranda, nenustatoma. Paprastai ji pasireiškia staiga, dažniausiai jauniems, 18–25 metų, žmonėms, tačiau ja gali susirgti ir 3 mėnesių kūdikiai, ir 74 m. senjorai.
Ši dilgėlinė išnyksta spontaniškai – po 1,5–2 metų, tačiau kartais gali trukti ir nuo kelių mėnesių iki 20 metų.
Gali sukelti ir antibiotikai
Antrinė šalčio alergija dažniausiai būna rimtų vidaus organų susirgimų, pavyzdžiui, piktybinių auglių, infekcinių ar autoimuninių ligų, pasekmė.
Dažnai alergiją šalčiui sukelia ir infekcinės ligos: sifilis, vėjaraupiai, raudonukė, infekcinis hepatitas, kvėpavimo takų virusinės infekcijos, infekcinė mononukleozė, boreliozė, ŽIV ir kita.
Literatūroje aprašomi ir pavieniai atvejai, kai šalčio dilgėlinės išsivystymas buvo susiejamas su medikamentų, pavyzdžiui, penicilino grupės antibiotikų, kontraceptikų, vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio, vartojimu.
Taip pat yra buvę, kad ji išsivystė po bičių, vapsvų ar medūzų įgėlimų.
Nustatoma ledo testu
Diagnozuoti šalčio alergiją padeda ledo testas. Jo metu ledo gabalėlis dedamas vidiniame dilbio paviršiuje 5 minutėms. Jeigu nuėmus ledą ir sušilus odai išryškėja niežtinti pūkšlė, reiškia, kad žmogui – šalčio alergija. Jei po 5 min. testas būna neigiamas, jis atliekamas kitoje vietoje, ilginamas laikas, kai ledas laikomas ant odos, tikrinant galimą žmogaus alergiškumą šalčiui.
Dar tikslesnė diagnozė nustatoma naudojant specialius prietaisus, leidžiančius sužinoti tikslią temperatūrą, kuri sukelia simptomus, tačiau jie kol kas praktikoje nenaudojami.
Alergija pasireiškia ir vasarą
Gydytoja pasakojo, kad alergijai pasireikšti nereikalingas didelis šaltis. Todėl ir atliekant testą ledo temperatūra būna vos 0–4 laipsnių.
Klinikiniai ligos simptomai pasireiškia odos temperatūrai sumažėjus vos keliais laipsniais, tad alergija gali prasidėti ir vasarą, išsimaudžius ežere arba esant drėgnam vėjuotam orui, nors aplinkos temperatūra – teigiama.
Simptomai gali pasireikšti net plaunant indus vėsiu vandeniu arba išimant maisto produktus iš šaldytuvo. Ypač dažnai simptomus išprovokuoja šaltas vėjas ir lietus.
Šalčio alergija sergantiems žmonėms šalčio paveiktoje vietoje per keletą minučių atsiranda niežulys ir pūkšlės. Tai dažniausiai trunka iki valandos.
Kartais ryklė, liežuvis ir lūpos gali patinti geriant šaltus gėrimus. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti sisteminiai simptomai, tokie kaip paraudimas, dažnas širdies plakimas, galvos skausmas, švokštimas ir sąmonės netekimas.
Didesnis pavojus nuskęsti
Paprastai šalčio dilgėlinė laikoma gerybine ir savaime praeinančia, jeigu tik nenustatomos kitos ligos, dėl kurių ji atsiranda.
Vis dėlto pacientams, sergantiems šalčio dilgėline, reikėtų atsargiau maudytis vandens telkiniuose, nes jiems gresia didesnis pavojus nuskęsti, kritus arteriniam kraujospūdžiui. Todėl visi pacientai, kuriems diagnozuota šalčio dilgėlinė, turėtų su savimi turėti pirmos pagalbos vaistų ir vengti vandens sporto bei plaukiojimo giliose vietose.
Pageidautina, bet ne visuomet pasiekiama – kad sergantys šalčio alergija vengtų šalčio. Šia alergija sergantiems žmonėms reikėtų rengtis šilčiau, išeinant į lauką naudoti riebius apsauginius kremus ar tepalus vietose, kurios atviros arba kuriose pamatomi simptomai.
Jei simptomus sukelia šalti maisto produktai, juos derėtų vartoti tik pašildytus arba kambario temperatūros.
