Gripo sezonas jau prasideda. Lietuvoje jau užfiksuoti pirmieji šios ligos atvejai. Padaugėjo ir sergančiųjų virusinėmis infekcijomis, vadinamomis peršalimo ligomis. Ar skiepai gali padėti nesusirgti? Apie tai kalbėjomės su Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja pediatre Jolanta Dieniniene.
Gripo virusas – piktas
Būtent virusai yra kalti dėl rudenį siautėjančių peršalimo ligų. Pats peršalimas, tarkim, rankų, kojų atšalimas, yra tik vienas predisponuojančių faktorių, bet ne ligos priežastis.
Virusų esti įvairių: vieni gali sukelti tik slogą, kiti – ir sunkesnes ligas. Vienu piktesniu laikomas gripo virusas, nes dėl jo gali kilti įvairiausių komplikacijų. Kai kurios jų netgi gali baigtis mirtimi.
Pats savaime gripo virusas gali sukelti gripinį plaučių uždegimą. Taip pat liga gali komplikuotis į ausų, plaučių uždegimus, sinusitą.
Gripas gali sukelti ir miokarditą, arba širdies raumens uždegimą, kuris dažnai baigiasi nebegrįžtamais miokardo pakitimais, dėl kurių jauniems žmonėms reikia persodinti širdį. Taip pat ši liga gali sukelti ir tokias sunkias komplikacijas, kaip encefalitas, meningitas.
„Kada tikrasis gripo sezonas atkeliaus, sunku prognozuoti. Dažniausiai jis būna apie Naujus metus, bet pasitaiko, kad gripo sezonas prasideda jau lapkritį“, – sakė J.Dieninienė.
Sergsti nuo komplikacijų
Nuo įvairių peršalimo ligų padeda apsisaugoti specifinė profilaktika, tai yra vakcinos, nukreiptos prieš konkrečius ligos sukelėjus.
„Yra skiepų skeptikų, nes kai kurie žmonės linkę visas rudenines infekcijas, nesvarbu, virusines ar bakterines, suvesti į vieną ir vadinti jas gripu. Kiekviena konkreti vakcina apsaugo nuo tam tikros konkrečios ligų grupės. Tad vakcina nuo gripo nuo jo ir apsaugo“, – paaiškino medikė.
Net ir paskiepyti žmonės gali susirgti: šiek tiek karščiuoti, sloguoti, kartais, po kontaktų su sergančiais gripu šia liga užsikrečia ir vakcinuoti asmenys. Bet paprastai skiepytiems asmenims gripas praeina per 3-4 paras, be jokių komplikacijų.
„Vakcina gali neapsaugoti nuo pacios ligos, bet apsaugs nuo sunkiu kompikaciju, o kartais ir mirties , ypač vyresnio amžiaus žmones“, – teigė J.Dieninienė.
Viruso tipą prognozuoja
Betgi gripo virusas keičiasi kasmet. Negi gamintojai sugeba pagaminti vakcinas, kurios apsaugotų būtent nuo tuo metu siausiančio viruso?
Gydytoja J.Dieninienė aiškino, kad kasmetiniai gripo virusų pasikeitimai nėra labai kardinalūs. Tik kas 30-40 metų visiškai pasikeičia virusas.
„Kadangi virusai keičiasi kasmet, vakcinos ir gaminamos kiekvienam sezonui. Jos gaminamos pagal tai, kokie virusai cirkuliuoja Pietų pusrutulyje, kur gripas praeina anksčiau. Yra visokie modeliai, skaičiavimai ir įvairių gripo atmainų stebėsna. Prognozės, kodėl tam sezonui gaminama būtent tokia vakcina, yra moksliškai pagrįstos“, – pasakojo medikė.
Gydytoja pridūrė, kad žmonių, kurie skiepijasi kiekvieną sezoną, imunologinė atmintis išlieka. Jeigu cirkuliuoja virusas, panašus į pernykštį, nuo kurio buvo skiepytasi prieš metus, žmogus galbūt sirgs gripu, bet liga praeis lengviau.
Vakcina nesusargdina gripu
Kai kurie žmonės skundžiasi, kad suserga iškart po to, kai juos paskiepija.
Gydytoja įsitikinusi – šiuolaikinės vakcinos niekaip negali sukelti gripo.
„Prieš kokius 30 metų žmonės buvo skiepijami gyvomis vakcinomis. Tada tiesiai į nosį būdavo įpurškiamas virusas, tad po paros-dviejų prasidėdavo gripo simptomatika. Bet jau daugiau kaip 25 metus naudojamos inaktyvuotos vakcinos. Tai reiškia, kad jose esantis virusas yra suskaldytas, todėl jam nėra jokių galimybių sukelti ligą“, – pasakojo pašnekovė.
Gydytoja neneigė – jautresnis žmogus po to, kai jį paskiepija, gali pajausti šiokį tokį nuovargį, gali parausti ir paperštėti įdurta vieta, paskaudėti galvą, galbūt tą patį vakarą netgi iki 37,5-38 laipsnių pakilti temperatūra. Bet tai nėra gripas.
„Gripo vakcina mes skiepijame rudenį, kai yra virusinių infekcijų sezonas. Žmogus gali ateiti skiepytis lyg ir sveikas, bet nosiaryklėje jau gali turėti kažkokį virusą, todėl po poros dienų jis gali susirgti kažkuo panašiu į gripą: susloguoti, kosėti, jam gali pakilti temperatūra. Tai nėra vakcinos sukelta liga“, – kalbėjo J.Dienininienė.
Kam svarbu skiepytis?
J.Dieninienė įspėjo – kai kuriems žmonėms pasiskiepyti nuo gripo yra ypač svarbu.
Visų pirma pasiskiepyti turėtų sergantieji lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, bronchų astma, širdies ar kraujagyslių susirgimais. Gripo virusas labai suaktyvina šias ligas ir gali pabloginti situaciją.
Turėtų skiepytis visi vyresni nei 65 metu amžiaus žmonės.
Rekomenduojama pasiskiepyti besilaukiančioms moterims. Anksčiau būsimas mamas siūlyta skiepyti tik nuo antrojo nėštumo semestro. Dabar moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad besilaukiančias moteris galima skiepyti bet kuriuo nėštumo metu.
Ypač rekomenduojama skiepytis toms būsimoms mamoms, kurių šeimose jau yra mažų vaikų, galinčių parnešti virusą.
Skiepai apsaugo nėščią moterį nuo gripo. Jeigu nuo gripo paskiepijama mama, imunitetas perduodamas ir jos kūdikiui. Imunitetas išlieka pirmus mėnesius po gimimo.
Skiepytis svarbu ir tiems, kurie dirba su klientais, kurių aplinkoje visada yra daug naujų žmonių.
„Gripas visada prasideda mokyklose, todėl didelė rizika juo susirgti kyla mokyklinio amžiaus vaikams. Juos taip pat reikėtų skiepyti“, – sakė gydytoja.
Svarbi apsauga ir nuo bakterijų
Rudenį labai padaugėja ir bakterinių infekcijų.
„Mūsų nosiaryklėje gyvena daug bakterijų, kurios tam tikru momentu lyg ir yra savos, nesukelia ligos, bet vartus joms atveria virusai. Net labai paprastas virusas, pakliuvęs į nosiaryklę, gali suaktyvinti bakterijas ir jos gali sukelti tokias ligas, kaip sinusitas, bronchitas ar plaučių uždegimas“, – paaiškino medikė.
Pasiskiepyti nuo bakterinių infekcijų nėra labai daug galimybių, bet yra vakcinų, kurios apsaugo nuo pneumokokinės infekcijos.
„Tos infekcijos sukelėjai yra pneumokokai, kurie labai dažnai gyvena ir sveikų žmonių nosiaryklėje. Ypatingai daug jų turi darželinio amžiaus ir pirmų klasių vaikai. Vieniems pneumokokai nesukelia labai sunkių susirgimų, bet esant gretutinei infekcijai galima sulaukti kažko labai sunkaus“, – pasakojo J.Dieninienė.
Skiepytis svarbu ir prieš kelionę
Gydytoja J.Dieninienė tiems, kurie dažnai serga įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, patarė skiepytis kartu nuo gripo ir nuo pneumokokinės infekcijos.
Nuo gripo skiepijama kiekvieną sezoną, nes gripo virusai keičiasi ir kiekvieną sezoną gaminamos vis kitokios vakcinacjos, o prieš pneumokokus skiepijama rečiau, priklausomai nuo vakcinos, – kas penkerius metus ar iš viso tik vieną kartą.
Pasiskiepyti rekomenduojama ir nuo kitų ligų – hepatitų A ir B, difterijos, stabligės. Ypač tai rekomenduotina dažnai keliaujantiems žmonėms. Net jeigu iki kelionės liko vos pora dienų, pasiskiepyti nuo hepatito A, kuris pasireiškia vėliau, ne per vėlu.
.
