Išsiplėtusios venos - ne vien estetinė problema. Negydoma venų varikozė ilgainiui gali tapti rimtu sveikatos sutrikimu.
Manoma, kad venų varikoze serga apie 20 proc. žmonių. Lietuvoje kojų kraujotakos sutrikimai kamuoja kas penktą gyventoją.
Mazgai matomi ne visada
Venų varikozė yra viena iš lėtinės kojų veninės kraujotakos nepakankamumo išraiškų.
Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas-flebologas Arūnas Grinkevičius pastebėjo, kad dažniausiai žmonės varikozę vertina tik kaip išsiplėtusias, mazguotas venas kojose. Išties mazgai būna matomi apie 90 proc. ligonių. Bet kartais jų gali ir nebūti, o apie ligą signalizuoja kiti simptomai: kojų tinimas, mėšlungiai, odos niežėjimas ar odos spalvos pasikeitimas, kojose juntamas sunkumas.
Neretai žmonės dėl tokių simptomų, kaip niežėjimas arba pasikeitusi kojų odos spalva, kreipiasi į dermatologus, bet nuodugniau juos ištyrus aptinkamas venų vožtuvų nesandarumas, dėl kurio kraujas venomis teka žemyn, užuot grįžęs į širdį.Taip padidėja veninio kraujo slėgis, jis pradeda kauptis kojose, kurios tinsta, o venos plečiasi.
Išryškėja po nėštumo
Venų varikozės priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai ligą lemia įgimtas jungiamojo audinio silpnumas, vožtuvų defektai. Mokslininkai jau netgi aptiko tam tikrą tai sąlygojantį geną.
Venų varikoze dažniau susergama vyresniame amžiuje, nors pastaraisiais metais ši liga vis dažniau vystosi jauniems žmonėms. Ji pasireiškia kas ketvirtai moteriai ir kas šeštam vyrui.
Vyrams venų varikozę dažniausiai lemia genetinės priežastys. Taip pat šia liga suserga dirbantieji stovimą ar sėdimą darbą.
Moterims venų varikozėdažnai išryškėja nėštumo metu, kai vyrauja tokie hormonai, kaip progesteronas, kuris lemia kraujagyslių sienelės tonuso sumažėjimą. Taip pat dėl augančio vaisiaus moters dubenyje padidėja slėgis ir todėl kraujui trukdoma iš kojų sugrįžti į širdį.
„Du kartus gimdžiusios moterys dukart dažniau serga venų varikoze. Žinoma, kai kurios moterys ir po penkių nėštumų ja nesuserga. Viskas priklauso nuo paveldimumo“, - aiškino gydytojas.
Moterims ligos vystymąsi gali skatinti ir menopauzės metu atsiradę hormonų svyravimai.
Taip pat liga gali paūmėti ir dėl pomėgio dažnai dėvėti aukštakulnius batelius.
Gelbsti judėjimas ir kojinės
Venų varikozė gali progresuoti ir dėl antsvorio, nes esant didesniam kūno svoriui dažnai užspaudžiamos kirkšnyse esančios venos. Tiesa, dažnai nutukę žmonės apie ligą sužino tik numetę nemažai svorio, nes tada išryškėja mazgai, kurie buvo pasislėpę poodyje.
Stambūs žmonės neretai serga venų varikoze ir todėl, kad mažiau juda, o juk judėjimas yra viena iš geriausių profilaktikos priemonių, pristabdančių ligos vystymąsi.
„Darant kiekvieną judesį raumenų susitraukimo metu kraujas yra pastumiamas iš apačios į viršų. Taigi, pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, plaukimas labai padeda ir kojų sveikatai“, - teigė A.Grinkevičius.
Sergantiems venų varikoze gydytojai rekomenduoja mūvėti ir elastines kojines, ypač jeigu jie dirba stovimą ar sėdimą darbą ir negali daugiau judėti.
„Elastinės kojinės atlieka judesio funkciją. Jos spaudžia odą, poodį, venas ir raumenis. Tai padeda kraujui grįžti į viršų netgi kojų nejudinant, ar esant minimaliems judesiams. Štai kodėl kojinės yra dar vadinamos “išoriniais raumenimis", - pasakojo gydytojas.
Aplaidus požiūris į ligą
Gydytojas A.Grinkevičius pastebėjo, kad neretai į venų varikozę žmonės neretai žiūri pro pirštus. Net šeimos gydytojai ne visada patikrina, ar ant pacientų kojų nėra išsiplėtusių venų, o jas pastebėję palaiko tai estetine problema.
Negydoma liga progresuoja: kojos ima tinti, atsiveria negyjančios, atsinaujinančios opos, gresia giliųjų venų problemos ir net tromboembolija.
Aplaidus požiūris į venų varikozę lemia tai, Lietuvoje komplikacijų skaičius yra didesnis negu vidutiniškai Europoje.
Vena uždarome
Nustačius, kad ligos priežastys yra paviršinis venų vožtuvų nesandarumas, medikai paprastai veną uždaro. Taip nelieka ydingos kraujotakos. Veną galima uždaryti trimis pagrindiniais metodais.
Seniausias yra chirurginis. Atliekant operaciją tradiciniu būdu daromas pjūvis, per kurį paviršinė varikozės pažeista vena užrišama tam tikroje vietoje ir jos kamienas ištraukiamas specialiu zondu.
Po tokios operacijos kojos gyja ilgiau, padaryti pjūviai būna didesni, jų esti daugiau. Ištraukiant veną zondu nukenčia aplink ją esantys audiniai, limfagyslės, nervai. Tai lemia didesni pooperacinį skausmą bei kojos patinimą.
Chirurgines operacijos metu taikomos bendrinė ar spinalinė nejautros. Išoperuotas žmogus išlieka nedarbingas iki 2 savaičių.
Lazeriu gydo ir senoles
Skubantys grįžti į darbą ir nenorintys kęsti daug skausmo žmonės neretai renkasi modernesnį gydymą – lazeriu. Baltijos ir Amerikos klinikoje tokios operacijos atliekamos žiediniais lazeriais, kurie yra patys moderniausi ir patys saugiausi.
Operuojant lazeriu nereikalingas pjūvis, odoje padaroma tik punkcija, per kurią į veną įvedamas specialus kateteris. Jo spindulio veikiama iš vidaus, pažeista venos dalis susitraukia, užanka ir galiausiai per keletą mėnesių išnyksta.
Tokios operacijos metu nepažeidžiami jokie aplinkiniai audiniai. Ji nėra skausminga – pacientui taikoma vietinė nejautra. Jau sekančią dieną operuotasis žmogus gali grįžti į darbą. Be to, taip galima operuoti abi kojas iškart.
Gydytojas A.Grinkevičius pasakojo, kad lazerinį gydymą galima taikyti beveik visiems. Taip operuojami netgi 80 metų sulaukę žmonės, sergantys gausia gretutine patologija, kai operacinis gydymas ir narkozės kelia papildomų pavojų. Taip pat operuojami turintys širdies stimuliatorius, taip pat sunkūs pacientai, sergantys paskutine venų varikozės stadija, kai ant blauzdų būna atsivėrusios opos.
Tai – labai saugus metodas, nes taip operuojant taikoma tik vietinė nejautra. Vienintelis šio gydymo trūkumas yra tas, kad jis – brangesnis už kitus.
Uždaro medikamentais
Venų varikozę galima gydyti ir skleroterapija. Toks gydymo metodas taikomas, kai liga nėra toli pažengusi, išsiplėtę kapiliarai, arba kamienai, lemiantys varikozę, yra siauri.
Taikant tokią procedūrą į nepageidaujamą kraujagyslę, labai plona adata, suleidžiamas medikamentas – sklerozantas. Tai padeda veną uždaryti.
Skleroterapijai paprastai reikia keleto seansų ir gydymas gali trukti nuo 1 iki 3 mėnesių.
Po procedūros, kaip ir po bet kurios gydymo operacijos, pacientas turi dėvėti elastines kojines, todėl kojų venas siūloma operuotis vėsesniu metų laiku, kai kojines galima paslėpti po šiltesniais rūbais ir su jomis nebūna taip šilta.
Elastinės kojinės padeda sumažinti mėlynių atsiradimą, didina gydymo efektą ir netgi sumažina procedūrų skaičių, bei apsaugo nuo giliųjų venų trombozės. Nešiojant elastines kojines, mažesnė venų tinklo atsinaujinimo rizika.
Skleroterapiją metodą galima taikyti ambulatoriškai – pacientams nebūtina gulėti ligoninėje.
Liga neatsinaujina
Gydytojas A.Grinkevičius pasakojo, kad išoperuotoje venoje liga neatsinaujina.
Bet kiekvienoje kojoje yra po du pagrindinius venų kamienus. Paprastai operuojamas tik tas, kuris sukelia venų varikozę – joks kraujagyslių chirurgas nesutiks operuoti sveikų venų, nes jos gali praversti, pavyzdžiui, jeigu prireiktų atlikti širdies šuntavimą.
