Nutraukti kelių raiščiai profesionaliems sportininkams tampa viena didžiausių rykščių. Dėl šios traumos tenka pristabdyti sportinę karjerą.
Izraelio mokslininkai – dar kategoriškesni. Jie tvirtina, kad tokia trauma dažnai reiškia atsisveikinimą su didžiuoju sportu.
Kelio sąnario raiščiai trūksta ne vien krepšinio ar futbolo čempionams – toks likimas gali ištikti bet kurį aktyviai gyvenantį žmogų. Tokio pobūdžio traumų vien JAV per metus užfiksuojama daugiau nei 700 tūkstančių.
Tačiau Izraelio mokslininkai skelbiasi ruošiantys didžiulę permainą: Izraelio kompanijos „Tavor“ mokslininkai pristatė plyšusių raiščių gydymo būdą, kuris, kaip teigiama, išvaduos ateities profesionalus nuo kančių ir ilgo gydymo, o svarbiausia – sugrąžins juos į didįjį sportą.
Nutrauktiems kelio raiščiams gydyti jie pritaikė širdies chirurgijoje populiarią praktiką, kai į pažeistą kraujagyslę įstatomas stentas.
Iš nitinolio – nikelio ir titano lydinio – pagamintas implantas „Knee-T-Nol“ iš pažiūros primena smiginio strėlę.
Kai jis artroskopu įterpiamas į sąnarį, itin lankstus metalinis implantas tarsi sukabina kelio kaulus, akimirksniu sustiprindamas kelį ir suteikdamas jam galimybę funkcionuoti taip, kaip leidžia sveiki raiščiai.
Supinti itin elastingi nitinolio siūlai panašūs į spyruoklę, kaip ir natūralūs žmogaus kelio raiščiai.
Izraelio medikai tikina, jog didžiausias tokios operacijos išskirtinumas – kad pacientas dar tą pačią dieną gali atsistoti ir vaikščioti.
Traumų patyrę atletai prie intensyvių treniruočių grafiko gali sugrįžti po trijų mėnesių. Tai esą prilygsta stebuklui, nes iki šiol nutrūkę raiščiai sportininkui reiškė mažų mažiausiai praleistą sezoną, o dažnai – ir atsisveikinimą su sportu.
Kol kas izraeliečiai tikrina naujuosius implantus: dviem pacientams operacija nebuvo sėkminga, o keturiolikai ji praėjo puikiai. Mokslininkai pastebėjo, kad kai kuriems pacientams aplink implantą tarsi aplink atramą po kiek laiko ima vytis jų pačių ataugantys raiščiai.
Kol izraeliečių kompanijos paraiška nagrinėjama Europos institucijose, pirmos kelių raiščių atkūrimo implantais operacijos jau atliekamos privačiose klinikose Turkijoje, tiesa, tik užsienio pacientams.
Izraeliečiai jau planuoja kitą žingsnį – JAV Maisto ir vaistų administracijos licenciją, kuri kompanijai atsieis 10 milijonų dolerių ir bus išduota tuomet, kai bus įgyvendinti tam tikri reikalavimai: implantai trejus metus bus sėkmingai naudojami operacinėse, bus atlikti klinikiniai bandymai mažiausiai su dviem šimtais pacientų.
Naują metodą siūlantys Izraelio mokslininkai tikina, kad iki šiol po traumos ir tinkamos reabilitacijos buvo įmanoma grįžti į sportą, tačiau daugiausia, ką galima daryti, – bėgti tiesia linija. Intensyvus ar kontaktinis sportas faktiškai neįmanomas.
Naujojo implanto išradėjas Idanas Tobisas tikina jį sukūręs iš medžiagų, kurios nesusidėvės per visą žmogaus gyvenimą, be to, jas palankiai priima organizmo imuninė sistema.
Kryžminių raiščių trauma sportininkui visiškai nereiškia atsisveikinimo su profesionaliuoju sportu. „Sportinę karjerą sustabdo tik gydymo ar reabilitacijos klaidos“, – tikino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas ortopedas-traumatologas Rimtautas Gudas.
Jo teigimu, šiandien taikomi naujausi kryžminių raiščių rekonstrukcijos metodai leidžia sugrįžti į profesionalųjį sportą.
Ortopedo-traumatologo žodžius patvirtina sportininkų istorijos. Vyrų krepšinio rinktinės narys Jonas Mačiulis (28 m.) tokią traumą patyrė 2011-ųjų gegužę Italijoje, atstovaudamas Milano „Armani Jeans“.
Jau po poros dienų krepšininkas gulėjo Kauno klinikų operacinėje. Jis pateko R.Gudo globon.
O rugsėjo pradžioje J.Mačiulis paviešino vaizdo įrašą, kaip jis pirmą kartą po kojos operacijos įdeda kamuolį į krepšį.
Tų pačių metų lapkritį kelio sąnario kryžminių raiščių traumą patyrė kitas krepšininkas – Rimantas Kaukėnas (36 m.). Tuomet jis atstovavo Sienos „Montepaschi“ (Italija) klubui.
R.Kaukėno situaciją apsunkino dar ir tai, kad analogišką traumą jis buvo patyręs anksčiau.
Bet praėjo tiktai kiek daugiau nei penki mėnesiai, ir sportininkas vėl dirbo krepšinio aikštelėje.
R.Gudas ant kojų pastatė ne tik jį, bet ir Gruzijos rinktinės žaidėją Georgį Tsinsadzę, kitus profesionalius sportininkus. Jų operacijoms jis nenaudojo jokių dirbtinių raiščių pakaitalų.
Apie tai – pokalbis su profesoriumi R.Gudu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vedėju.
– Kaip dažniausiai atkuriama sąnario funkcija, kai nutrūksta kryžminis kelio raištis?
– Plyšusių raiščių susiuvimas nėra efektyvus – raiščiai vėl išsitampo per susiuvimo vietą. Tik persodinus raiščius galima garantuoti, kad žmogus turės visavertį sąnarį.
Krepšininkai ar kitų sporto šakų atstovai dažnai patiria traumų, kai trūksta vienas raištis. Tuomet pakanka paimti raištį iš kitos paciento kūno vietos ir perkelti į nukentėjusiąją. Tokios operacijos mūsų operacinėse atliekamos kone kasdien.
Daug sudėtingiau, kai suplyšta trys ar keturi raiščiai – tiek paimti iš kitų kūno vietų negalima, nes tuomet problema atsirastų ten.
Tokiu atveju gelbėja donoro raiščiai. Audinių banką, kuriame saugomi donorų raiščiai, kol kas turime tiktai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje.
Visada geriau naudoti paties paciento raištį, bet jeigu tai neįmanoma, gelbėja kito žmogaus audiniai. Donorų raiščiai laikomi užšaldyti 80 laipsnių šaltyje.
– Plyšę raiščiai nėra mirtina trauma. Ar tokiu atveju reikalinga skubi operacija?
– Jeigu raiščiai plyšta profesionalams, atkurti sąnario funkciją stengiamės kuo greičiau. Jeigu pacientas nėra sportininkas, operacija atliekama per tris–penkis mėnesius.
Operacija užtrunka tik 30–40 minučių. Ji atliekama artroskopu – specialia įranga, kuri padeda operuoti instrumentus įkišus į sąnario vidų. Operacijos vaizdą stebime ekrane.
Jau tą pačią dieną prasideda reabilitacija – pacientas stojasi ant kojų. Aktyviau judėti galima praėjus dviem trims mėnesiams, o pradėti intensyvias treniruotes – po 4–6 mėnesių.
– Izraelio medikai skelbia apie revoliuciją gydant pacientus, kuriems trūko kryžminiai raiščiai. Ką manote apie tai?
– Revoliucijos šioje srityje įvyksta kas pusę metų. Tačiau dar niekur pasaulyje nėra rastas biologinis raiščių atkūrimo metodas, padedantis ataugti raiščiams.
Tokio tipo operacijos ir implantai, apie kuriuos skelbia Izraelio medikai, jau seniai naudojami ir nėra naujiena. Skelbta apie tokio pobūdžio kelio ar peties sąnario operacijas.
Kartu jau žinoma ir tai, kad siūlai, kurių pagrindą sudaro nitinolis, po kurio laiko susidėvi ir plyšta. Joks biologinis procesas nevyksta – raiščiai neatauga, netgi atvirkščiai – nitinolis išgraužia šalia esantį kaulą ir pridaro kitų problemų.
Man teko keliems pacientams po tokių operacijų pašalinti šiuos siūlus ir atlikti naują kelio sąnario kryžminių raiščių rekonstrukciją.
Rimtos pasaulinės mokslinės-praktinės draugijos tokio tipo operacijas netgi uždraudė, tačiau yra žinoma, kad jos vis dar atliekamos privačiose ar nedidelėse klinikose.
