Žaliavalgiams puikiai pažįstamos sveikuolės lietuvės Ann Wigmore bendražygis savaitgalį Vilniaus Kongresų rūmuose skaitė paskaitą apie augalinės kilmės produktų naudą organizmui. T.Cambellas Colinas ilgus metus nesuvokė, kokią žalą sau daro valgydamas gyvulinės kilmės produktus, tačiau atlikęs begalę tyrimų palaipsniui ėmė domėtis termiškai neapdorotu maistu ir galiausiai suprato, ko reikia žmogaus organizmui.
Pasaulinį pripažinimą pelniusio mokslininko gyvenime lūžis įvyko tuomet, kai jis išvyko į komandiruotę Filipinuose. Ten drauge su kolegomis atliko tyrimą keldamas tokią hipotezę – „kepenų vėžiu rečiau serga tie, kurių mitybos racione yra itin gausu baltymų“.
Tačiau jau po kelių eksperimentų mokslininkai negalėjo patikėti rezultatais, kurie skelbė visai ką kitą. „Tai nustebino ir mane patį, todėl norėdamas įsitikinti, jog tyrimas – neapgaulingas, ėmiau domėtis ta tema labiau: tiek savo moksle, tiek asmeniškai“, – sakė T.Colinas Campbellas.
Pasak jo, kasdieniame mitybos racione baltymai turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. visų suvartojamų medžiagų. Būtent tuomet tokių žmonių organizme nesivysto vėžinės ląstelės. Priešingai nei tų, kurie suvartoja 20 ir daugiau proc. baltymų kasdien. Taip maitinantis jau per pirmas tris savaites palaipsniui ima formuotis piktybinės ląstelės ir tikimybės susirgti vėžiu išauga net kelis kartus.
„Sakoma, kad vėžiui didžiausią įtaką daro genai. Tai tiesa, jie – visa ko pagrindas. Tačiau lygiai taip pat svarbi yra mityba. Vėžys reaguoja į maistinių medžiagų suvartojimą, todėl jeigu maitinsimės sveikai, galėsime daug ką pakeisti“, – įsitikinęs profesorius.
Pasak jo, žmogaus organizmą itin neigiamai veikia stangrus ir netirpus karvės pieno baltymas kazeinas. Ir nors karvės pienas yra gausus makro ir mikro elementų, tuo pačiu jis sunkiai virškinamas, nuo jo pučia pilvą, skauda skrandį, o kartais net ima pykinti.
Taip yra todėl, kad žmogaus organizmas negamina reikiamų fermentų, jis nepilnai skaido laktozę, dėl to organizme formuojasi gleivės, vyksta rūgimo ir puvimo procesai. „Motinos pienas – sveikiausias maistas kūdikiams. Tačiau žmogaus palikuoniams karvės pieno nereikia, karvės pienu minta veršiukai, – pasakojo T.Colinas Campbellas, – Žmonės negalvoja, ką deda į burną, o paskui skundžiasi įvairiais skausmais, alergijomis, odos ligomis. Visa tai sukelia gyvulinės kilmės baltymai“.
Tokias išvadas jis padarė atlikęs daugybę mokslinių tyrimų. Profesorius išleido ne vieną knygą, kurioje teigia, kad gyvulinės kilmės baltymai žmogaus organizmui padaro daugiau žalos nei naudos.
Panašų eksperimentą jis atliko ir su soja bei kviečiais. Tris savaites tyręs žmones, kurie vartojo augalinės kilmės baltymus jis pastebėjo, kad rizika susirgti vėžiu nepadidėja net tada, kai jų su maistu gaunamų baltymų kiekis per parą sudaro daugiau nei 20 proc. mitybos raciono. Remdamasis tokiais tyrimais T.Colinas Campbellas padarė išvadą: gyvulinės kilmės baltymai skatina vėžį, o augalinės – ne.
Vėžinės ląstelės formuojasi ankstyvoje stadijoje, kai cheminės medžiagos (šiuo atveju – gyvuliniai baltymai) paveikia genus. Tuomet jie mutuoja ir paprastos ląstelės virsta vėžinėmis. Ląstelės palaipsniui vystosi, plinta ir tik po kiek laiko žmonės supranta, kad jie – serga. „Nenoriu pasakyti, kad baltymai mums nereikalingi. Reikalingi ir labai. Tačiau klausimas kitas. Svarbu kontroliuoti jų kiekį: jeigu baltymų organizmas gauna per daug – jie pradeda kenkti sveikatai“, – pabrėžė mokslininkas.
Jis prisiminė ir kadaise vieno gydytojo pasakytus žodžius, kad viršijus tam tikrą organizmui naudą teikiančią dozę, ji pavirsta nuodais ir reikia galvoti apie kiekį, kuris nesukelia pavojaus. Tai, kad žmogui užtenka 4-6 proc. baltymų kiekio per parą buvo nustatytas dar 1943 metais, tačiau šiandien apie tai kalbama dar garsiau.
Baltymai – lygu mėsa. O tuo pačiu – ir pienas, kiaušiniai. Būtent taip teigia T.Colinas Campbellas. Vartodami daugiau gyvulinės kilmės maisto žmonės natūraliai mažina augalinės kilmės produktų suvartojimą. Pasak mokslininko, tai labai prastas sprendimas, nes augalinės kilmės maistas aprūpina organizmą visai kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, angliavandeniais.
„Įdomu tai, kad mes sumaišę augalinius produktus (cukrų, aliejų ir pan.) su kitais, dažnai gyvulinės kilmės produktais ir galutiniame maistą, kuriame – itin daug angliavandenių. Tuomet galvojame, kad valgome sveikai, bet tai – nesveikas maistas, kuriame gausu druskos ir visokių netinkamų medžiagų“, – pasakojo profesorius.
Visiems, kurie rūpinasi savo sveikata, jis rekomendavo bent dešimt dienų pabandyti maitintis kitaip: valgyti daugiau vaisių, daržovių, sėklų, riešutų. Taip pat – išbraukti ar bent jau sumažinti įprastai suvalgomos mėsos bei pieno produktų kiekį. T.Colinas Campbellas užtikrino – tinkama mityba padės subalansuoti ne tik kūno svorį, bet ir sumažins cholesterolio kiekį, padės pamiršti tam tikras ligas, sustiprins imunitetą. „Juk esame tokie, ką valgome, – prisiminė kadaise Hipokrato pasakytą mintį ir pokalbį užbaigė kitu gerai žinomu teiginiu. – Tegu maistas būna vaistas, o vaistas tampa maistu.“
