- Gastroezofaginis refliuksas (GERL) – kas tai? Kokie šios ligos būdingi ir netipiški simptomai?
- Dažnas iš mūsų yra bent kartą pajutęs nemalonų rėmens graužimą duobutėje ar rūgštaus skrandžio turinio atpylimą. Jeigu tai pasireiškia retai ir tik po tam tikro, ypač labai sotaus, riebaus ar rūgštaus maisto, trunka trumpai ir nesutrikdo bendros savijautos – nerimauti neverta.
Tačiau kas dešimtam civilizuotų kraštų gyventojui refliuksas – t.y. skrandžio turinio atpylimas į stemplę ima varginti dažnai. Jei tai pasireiškia ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir ima trikdyti kasdienę veiklą, galima diagnozuoti gastroezofaginio refliukso ligą.
Būdingiausius GERL simptomus žino daugelis – tai deginimas už krūtinkaulio, skausmas ar diskomfortas duobutėje, atpylimai rūgščiu skrandžio turiniu, raugėjimas, šleikštulys, kartėlis burnoje pavalgius (ypač gausiau) ar dirbant pasilenkus. Gali pasireikšti visi šie požymiai ar tik kai kurie iš jų.
Pakankamai dažni ir vadinamieji netipiški simptomai: balso kimimas, kosulys, dusulio priepuoliai, kąsnio pojūtis gerklėje, deginimas burnoje. Šie simptomai kartais verčia žmogų kreiptis į plaučių, širdies ar ausų-nosies-gerklės specialistus.
- Kas vyksta organizme, kai žmogus serga gastroezofaginio refliukso liga?
- Sutrinka įprasta virškinimo organų veikla. Gastroezofaginis refliuksas pažodžiui reiškia skrandžio turinio atpylimą į stemplę. Dėl apatinio stemplės rauko savaiminio pernelyg didelio atsipalaidavimo skrandžio turinys į stemplę patenka dažniau, o dėl sutrikusio stemplės apsivalymo užsilaiko ilgiau ir sukelia lėtinį stemplės gleivinės uždegimą, ilgainiui pažeidžiantį jos vientisumą – atsiranda erozijos.
Be to, dirginantis rūgštus arba tulžingas skrandžio turinys gali pasiekti ryklę, gerklas ar patekti į kvėpavimo takus.
- Kaip diagnozuojama refliukso liga?
- Dažnai pakanka pokalbio su žmogumi, besiskundžiančiu tipiniais GERL simptomais (deginimas už krūtinkaulio, skausmas ar diskomfortas duobutėje, atpylimai rūgščiu skrandžio turiniu, raugėjimas, šleikštulys, kartėlis burnoje pavalgius ar dirbant pasilenkus).
Tačiau nei rėmuo, nei kiti simptomai neatspindi stemplės pažeidimo laipsnio. Apsisprendžiant dėl gydymo taktikos, dažnai reikalingas endoskopinis stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ištyrimas, vadinamas gastroskopija. Tai trumpai užtrunkantis, tikrai neskausmingas, labai daug informacijos suteikiantis tyrimas. Specialistas tyrimo metu gali įvertinti gleivinės būklę, prireikus paimti audinių mėginius (biopsiją) papildomam mikroskopiniam ištyrimui - vėžinėms ligoms, H.pylori infekcijai, kitai patologijai nustatyti ar atmesti bei atlikti gydomąsias procedūras (kraujavimo stabdymas, polipų, svetimkūnių šalinimas).
Šį tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti, jei yra nepakankami gydymo medikamentais rezultatai ar atsiranda tokių nerimą keliančių simptomų, kaip kraujavimas, mažakraujystė, svorio sumažėjimas, springimas, krūtinės skausmai, dažnas vėmimas.
- Ar tyrimą endoskopu galima atlikti tik iš ryto, ar tyrimui atvykti galima ir po darbo?
- Šį tyrimą galima atlikti bet kuriuo dienos metu, tik reikėtų, kad jį paskirtų ir konkrečias rekomendacijas, kaip jam pasiruošti, pateiktų gydytojas. Todėl pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju gastroenterologu ar šeimos gydytoju.
- Kaip gydomas gastroezofaginis refliuksas?
- Gydymas pradedamas nuo valgymo įpročių keitimo, dietos rekomendacijų. Nesulaukus pagerėjimo, skiriami rūgštį mažinantys arba skrandžio veiklą gerinantys medikamentai.
Pirmojo pasirinkimo vaistai – tai protonų pompos inhibitoriai (PPI). Gydymu siekiama pašalinti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, užgydyti pažeistą stemplės gleivinę, išvengti ligos paūmėjimų ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Operacinis gydymas, t.y. laparoskopinė antirefliuksinė operacija, rekomenduojamas tik retais atvejais, esant ženkliam stemplės apatinio rauko pažeidimui, didelei diafragmos stemplinės angos išvaržai ir/arba neefektyviam medikamentiniam gydymui.
- Jeigu refliukso liga yra negydoma - ar galimas šios ligos progresavimas, ar būna komplikacijų?
- GERL – tai lėtinė, dažnai pasikartojanti liga. Dėl refliukso sukeltų simptomų blogėja gyvenimo kokybė. Jos negydant, užsiimant savigyda ar vartojant vien reklamuojamus nereceptinius vaistus, galima susilaukti gana nemalonių pasekmių.
GERL gali komplikuotis lėtiniu, astmą primenančiu, obstrukciniu bronchitu, lėtiniu laringitu (t.y. balso stygų uždegimu), dantų emalio pažeidimu. Be to, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse, JAV ženkliai didėja sergamumas stemplės vėžiu. Lietuvoje sergamumas stemplės vėžiu per 20 metų taip pat padidėjo 3 kartus. Vadinamoji Bareto stemplė, kai pakinta stemplės epitelis, didina vėžinių pakitimų riziką stemplėje. Manoma, kad šiems nepageidaujamiems pokyčiams stemplėje įtakos turi ir ilgalaikis skrandžio refliuksas.
- Kas turi įtakos refliuksui atsirasti?
- Gastroezofaginio refliukso liga vadinama šio laikmečio civilizuotų kraštų liga. Nors nėra nustatyta vienos konkrečios priežasties, manoma, kad svarbiausi GERL kaltininkai - ilgalaikė nervinė įtampa, stresai, nereguliarus skubotas valgymas, gausi vėlyva vakarienė, antsvoris. Ydingi valgymo įpročiai anksčiau ar vėliau sutrikdo tvarkingą virškinimo organų veiklą, tada atsiranda nemalonus deginančios rūgšties ar kartėlio pojūtis.
- Kaip rekomenduojate keisti mitybą norint išvengti gastroezofaginio refliukso ar sėkmingai jį gydyti?
- Pirmiausia rekomenduojama valgyti reguliariai ( 4-5 kartus per dieną), nedideliais kiekiais, maistą gerai sukramtyti, nepersivalgyti. Paskutinis dienos valgymas turėtų būti ne vėliau kaip dvi valandos prieš miegą. Reikėtų vengti refliuksą provokuojančių produktų ir gėrimų: kepto, rūkyto maisto, pomidorų padažo, svogūnų laiškų, įvairių padažų, saldintų, gazuotų, alkoholinių gėrimų, kavos, šokolado, šviežių mielinės tešlos gaminių. Savijautą gali pabloginti ir mėtų arbata, mėtinė kramtomoji guma.
