Profilaktiniai sveikatos tikrinimai skirti nustatyti sveikatos grupę, galimus rizikos faktorius, identifikuoti naujas ligas, išvengti lėtinių ligų paūmėjimų.
Periodinių sveikatos tikrinimų rekomendacijos nuolat atnaujinamos. Pacientai privalo žinoti, kokių paslaugų ar tyrimų reikia tikėtis atėjus pas šeimos gydytoją. Tyrimų periodiškumas taip pat priklauso ir nuo amžiaus grupės, sako N.Vaicekauskienė, privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“ įsikūrusios Laisvės prospekto šeimos klinikos šeimos gydytoja.
„Konsultacijos metu medikas privalo pacientą informuoti apie prevencines programas, kurios priklauso pagal amžiaus grupes ir pasiūlyti atlikti reikalingus tyrimus”, - sako gydytoja.
Skirtingos sveikatos programos
Gydytojas bent kartą per dvejus metus turi išmatuoti pacientui kraujospūdį, o sulaukusius 40 m. nukreipti atlikti akispūdžio matavimą. Cholesterolį medikai rekomenduoja tirtis bent kartą per penkerius metus nuo 18 metų amžiaus. Esant pakitimams, tyrimai atliekami dažniau.
PAP testą, vadinamąjį onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą, remiantis naujausiomis rekomendacijomis, pirmą kartą reiktų atlikti 21 m. Nuo 30 metų - kartą per dvejus metus.
Dėl krūties ligų nuo 20 metų amžiaus moterys informuojamos apie savityrą, pofilaktinių tikrinimų metu palpacijos metodu vertinamos krūtys. Esant rizikos faktoriams sprendžiama dėl papildomų tyrimų: krūtų echoskopinio tyrimo, mamografijos. Prevencinė programa dėl krūtų ligų iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų pradedama nuo 50 m. - 69 m., kartą per dvejus metus atliekamos mamografijos.
Storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika atliekama nuo 50 m. iki 74 m., kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujo išmatose nustatymo tyrimas (iFOBT), esant teigiamam rezultatui, atliekama kolonoskopija.
50 m. - 75 m. vyrams rekomenduojama kartą per dvejus metus atlikti prostatos, arba priešinės liaukos prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio, tyrimą. Jis atliekamas paėmus kraujo mėginį.
Pacientai profilaktinių tikrinimų metu privalo būti informuojami apie odos onkologinius susirgimus, jų profilaktiką, kartą per trejus metus nuo 20 m. ir kasmet nuo 40 m. šeimos gydytojas profilaktinio apsilankymo metu turi įvertinti pigmentinius apgamus.
Pajausti savo organizmą
Dažniau į gydytojus turėtų kreiptis ir sveikata pasirūpinti tie žmonės, kurie jaučia šiuos simptomus: pastebėjo odos būklės pokyčius, atsirado silpnumas, galvos skausmai, svaigimas, troškulys, diskomfortas širdies plote, ypač fizinio krūvio metu, staiga įprasto fizinio krūvio metu atsiradęs dusulys, kojų tinimas, einant atsirandantys kojų skausmai, kurie priverčia sustoti, pailsėti, įvairūs pilvo skausmai, tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimai, ar esant nerimui dėl savo sveikatos.
„Šeimos gydytojas, išklausęs nusiskundimų, po apžiūros, esant indikacijų, skirs papildomų tyrimų”, – sako N.Vaicekauskienė. Ji atkreipia dėmesį, kad prieš atliekant tyrimus, reikėtų pasiteirauti, ar galima valgyti ir gerti, taip pat informuoti apie vartojamus vaistus. Prieš tyrimus rūkyti nerekomenduojama.
Gydytojai, atlikę pagrindinius profilaktinius tyrimus, įvertinę apžiūros duomenis, išklausę paciento nusiskundimus ir radę pakitimų – visada ieškos priežasčių. Tuomet skiriami ir atliekami papildomi išplėstiniai tyrimai, skiriamos specialistų konsultacijos.
„Deja, kol kas medicinoje nėra vieno tyrimo ar instrumentinio metodo, kuris galėtų išsamiai įvertinti žmogaus organizmą ir nustatyti negalavimus”, – sako gydytoja.
Anot jos, reguliarūs tyrimai ir ankstyva diagnostika gali užkirsti kelią daugumai ligų, tačiau pasitaiko ūmių negalavimų, todėl reikia labai atidžiai klausyti savo kūno, o pajautus, jog „kažkas ne taip” – kreiptis į medikus ir neužsiimti savigyda.
