Lūžis mediko gyvenime įvyko prieš porą metų, kai jis perskaitė T.C.Campbello knygą „Mityba, kuri padeda išvengti ligų“ (originalus angliškas leidimas „The China Study“).
Dar prieš tai D.Kubilius su žmona Karolina buvo pradėję domėtis sveikesne mityba. Šeima buvo gerokai sumažinusi mėsos kiekį savo racione – valgydavo ją tik kartą per savaitę.
Norą kai ką keisti gyvenime paskatino keli įvykiai. Vienas paskui kitą infarktą patyrė keli artimi žmonės. Gydytoją labai sukrėtė ir aktoriaus Vytauto Kernagio mirtis nuo vėžio.
O daugiausia nerimo pasėjo tai, kad jo tėvui teko šuntuoti širdies kraujagysles.
„Tuomet jam buvo tiktai penkiasdešimt metų. Man pasidarė baisu ir dėl tėvo, ir dėl savęs – supratau, kad esu toje pat rizikos grupėje. Nebežinojau, ką daryti, nors esu sveikatos specialistas“, – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje dirbantis D.Kubilius.
Jis netgi apsidraudė savo sveikatą – kad nelaimės atveju šeima neliktų be paramos.
O dabar juokiasi, kad kur kas geresniu draudimo polisu tapo T.C.Campbello knyga.
Tiesa, iš pradžių priėmė ją abejodamas – manė, kad tai dar vienas naujas mitybos būdas, kuris, kaip ir kiti, nieko nepakeičia, tik apsunkina gyvenimą daugybe taisyklių – kada, ko ir kiek valgyti.
Tačiau amerikiečių profesoriaus mintys ir atradimai taip sudomino lietuvį mediką, kad jis nebeleido sau abejoti – supratęs, kad nieko nepraranda, ėmė gyventi naujai. Prie jo prisidėjo ir šeima.
„Buvau pasidaręs kraujo tyrimą – buvau normalus sveikas žmogus, tačiau kepenų uždegimo rodmenys, cholesterolio kiekis buvo ties viršutine riba“, – pasakojo medikas.
Kūno masės indeksas taip pat buvo normalus, tačiau visai arti viršutinės ribos, kurią peržengus būtų laikoma, kad yra antsvorio.
Per pusę metų visi tyrimų rodmenys tapo normalūs, kraujospūdžio viršutinė riba nuo 140 sumažėjo iki 110, o kūnas palengvėjo apie 10 kilogramų.
„Tai nekainavo jokių ypatingų pastangų, kaip ir dabar nieko nekainuoja tokiam išlikti“, – tikino D.Kubilius.
– Kokių produktų galima rasti jūsų namuose? Kokia T.C.Campbello mitybos pokyčių esmė?
– Atsisakėme gyvūninės kilmės produktų – pieno, paukštienos, kiaušinių, mėsos – valgome augalinės kilmės maistą. Ir atsisakėme to, kas smarkiai perdirbta, apdorota – bandelių, baltų miltų gaminių, gruzdintų bulvyčių. Perdirbtas maistas užkemša žarnyną, kuris labai svarbus kovojant su daugeliu ligų.
Dukterys paragauja ir mėsos, ir saldainių – joms nedraudžiame, bet žino: kruopas ir pupas reikia valgyti, kad augtum, o vaisius ir daržoves – kad būtum sveikas.
– Pats esate gydytojas, oficialiosios medicinos atstovas ir mokslininkas. Turbūt aklai netikite teiginiais, kad mityba gali apsaugoti nuo vėžio ar širdies kraujagyslių ligų.
– T.C.Campbellas atliko daugybę tyrimų – ir laboratorinių, ir epidemiologinių, jie paskelbti žymiausiuose mokslo žurnaluose.
Vadinamosios Kinijos studijos metu buvo tiriami skirtingai maitinęsi paskirų regionų gyventojai – įrodyta, kad tie, kurių mitybos pagrindą sudarė augaliniai produktai, – sveikesni. Beje, šią studiją parėmė JAV vyriausybė.
Kartu buvo išskirtos prabangos ir skurdo ligos. Žmonės, kurių mityba nepakankama, pradeda sirgti skurdo ligomis – parazitinėmis, infekcinėmis, tuberkulioze ir panašiai.
O tie, kurie maitinasi prabangiau, ima sirgti vėžiu, ateroskleroze, reumatinėmis ligomis, cukriniu diabetu.
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad mūsų šalyje akivaizdžiai mažėja kai kurių užkrečiamųjų, parazitinių ligų. Prabangos ligų daugėja – jų nesustabdo netgi tai, kad sveikatos apsaugos finansavimas gerėja. Ir nors vis daugiau vėžio atvejų pavyksta sustabdyti, naujų atvejų skaičius didėja.
T.C.Campbellas atliko įdomius tyrimus: laboratoriniams gyvūnams skyrė mitybą, kurios 20 proc. sudarė gyvūninės kilmės baltymai. Greitai jų organizme ėmė rastis vėžio židiniai.
Sumažinus gyvūninių baltymų dalį mityboje nuo 20 iki 5 proc., vėžio židiniai liovėsi plėstis ar net sunyko.
Kitaip tariant, atitinkama mityba gali paleisti ar išjungti vėžio mechanizmą.
– Iki šiol žinojome, kad vėžio užtaisas slypi genuose. Mityba genų juk nepakeičia.
– Ir T.C.Campbellas sutinka su tuo. Bet jis siūlo labiau vertinti mitybos reikšmę vėžiui vystytis. Tarkime, žmogus turi paveldėtą genų mutaciją, lemiančią vėžį. Jeigu jis valgys mažai gyvūninės kilmės baltymų, vėžys neturės dirvos kur bręsti. Ir galbūt per visą gyvenimą tas vėžio mechanizmas nebus paleistas.
Vėliau prie T.C.Campbello prisidėjo ir kiti mokslininkai. Jie įrodė, kad mityba turi įtakos ir kitoms ligoms – jei jos pagrindą sudaro augalinės kilmės produktai, mažėja kraujospūdis, žmogus tampa atsparesnis peršalimo ligoms, jį rečiau kamuoja spuogai.
Tokia mityba neleidžia vystytis antrojo tipo diabetui, netgi išsėtinei sklerozei.
Augalinės mitybos propaguotoja, visame pasaulyje žinoma išeivė iš Lietuvos Ann Wigmore (Ona Varapickaitė) buvo kritikuojama dėl nepakankamų mokslinių įrodymų, o T.C.Campbellas šią spragą užpildo daugybe nepaneigiamų faktų.
Jo sekėjais tapo daugybė žinomų žmonių, taip pat ir buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, patyręs širdies kraujagyslių operaciją.
– Nejaugi taip paprasta – tik valgome augalus ir esame sveiki?
– T.C.Campbellas pateikia iš tiesų paprastą sprendimą – jis nesako, kad reikia valgyti vienus ar kitus augalus, neskirsto jų į sveikesnius ar ne – jis skatina pirmiausia valgyti maistą iš visaverčių augalų. Jei tai kruopos ar miltai – tai viso grūdo. Jeigu obuolys – su žievele. Ir panašiai. Tada gausime viską, ką tas augalas turi.
– Papasakokite, kaip atrodo jūsų pietų ar vakarienės lėkštė.
– Tobulas patiekalas – veganiškos „Cezario“ salotos. Nelygu sezonas, prisipjaustome daug įvairių salotų ir išsiverdame lęšių, pupelių, kruopų arba bulvių, viso grūdo makaronų.
Aišku, vaikai nenoriai valgo salotas, tenka pasukti galvą, kaip jas patiekti, kad valgytų. Bet jie noriai valgo uogas, vaisius, kruopas.
Vyriausia duktė, kuriai – aštuoneri, taip pamėgo lęšius, kad valgo juos keliskart per dieną.
– Ar niekas nekaltina, kad kankinate vaikus?
– Mes dukterims pernelyg ir nedraudžiame – jeigu paprašo kiaušinio, gauna. Jei nori saldumynų – nuperkame ledinukų ar juodojo šokolado.
Žinoma, vaikai turi įvairių norų. Jeigu mokykloje ar svečiuose ant stalo bus saldainių ir mėsos, vyriausia ir mažiausia dukterys griebs saldainį. O vidurinė pačiups mėsos gabaliuką – joms norisi, tai mes ir nedraudžiame.
Jaunėlė dvimetė – didžiausia veganė, jai nelabai norisi mėsos. Bet jeigu lygintume visų trijų dukterų sveikatą, ji sveikiausia.
Į darželį ją išleidome, kai jai suėjo metai. Per metus ji dėl ligos praleido septynias dienas. Nėra jokių sveikatos problemų.
Tas pat ir dėl vidurinės – ji irgi per metus praleido tik savaitę.
Su pirmagime turėjome daug vargo – trys darželyje iš eilės praleistos dienos būdavo laimėjimas.
Aš pats jų sveikatos pokyčius sieju su mityba ir daugiausia su tuo, kad dėl augalinės mitybos jų žarnynas nebeužsikemša – nebūna vidurių užkietėjimo. Nuo žarnyno darbo labai priklauso imunitetas ir organizmo gebėjimas įveikti ligas. Jis puikiai funkcionuoja, kai yra laisvas, neužkimštas.
O jeigu dukteris užklumpa infekcija, sukėlėjai greit pasišalina iš žarnyno, tad jau kitą dieną jos būna sveikos.
– Veganiška mityba kritikuojama dėl geležies, vitamino B12 stokos, mažo hemoglobino kiekio.
– Maitinantis vien tiktai augaliniu maistu gali prireikti vitamino B12 papildų.
Pavasarį vyresnėlė duktė atrodė pavargusi, tačiau kraujo tyrimai parodė, kad jai netrūksta nei geležies, nei vitamino B12.
Teisybė, hemoglobino kiekis vaikų kraujyje buvo ties apatine normos riba. Bet tyrimus darėme pavasarį – manau, kad daugelio vaikų, ir tų, kurie maitinasi įprastai, organizme pavasarį hemoglobino kiekis būna sumažėjęs.
Bet grėsmės nematau nei aš, nei mūsų šeimos gydytoja – ji puikiai žino mūsų gyvenimo būdą.
– Esate gydytojas, medicinos mokslų daktaras. Ar asmeninė patirtis padeda ir praktikoje?
– Mano keliu pasuko vienas bičiulis, kuriam teko stentuoti vainikines širdies arterijas – dėl aterosklerozės jos buvo užakusios, grėsė infarktas.
Tokių žmonių problema – po operacijos, kai užakusios ar susiaurėjusios širdies kraujagyslės pakeičiamos ar išplečiamos, jos vėl pradeda akti. Po kelerių metų reikia operacijos.
Bičiuliui, turėjusiam gerti visą krūvą vaistų, dabar jų beveik nebereikia, jo kraujagyslės nebeanka. Nes jis pakeitė mitybą – dabar prie namų pats augina daržoves.
Pokyčių pajuto ir mano tėvas – dabar jam rizika, kad kraujagyslės vėl užsikimš, labai sumažėjo.
Pačiam profesoriui T.C.Campbellui – beveik 80 metų ir jam nereikia jokių vaistų, kuriuos įprastai geria jo amžiaus žmonės.
– Girdėjau, kad naujos mitybos patirtį taikote ir Nudegimų skyriuje, kuriame dirbate?
– Pacientams patariu, kad jie prašytų iš namų atnešti daugiau augalinio maisto. Net kolegos pastebėjo, kad tiems pacientams gerėja – kai jie geriau išsituština, lengviau jaučiasi, tampa judresni, greičiau sveiksta, sparčiau gyja žaizdos.
Kai kurie kolegos patys pereina prie tokios mitybos.
Kiti tai vertina atsargiai. Bet nė vienas nesako, kad maitinuosi nesveikai ar esu nesveikos psichikos, kaip mūsų visuomenė įpratusi manyti apie tuos, kurie nevalgo mėsos.
– Kitą savaitę T.C.Campbellas viešės Vilniuje, čia skaitys paskaitą. Ko tikitės?
– Norėčiau, kad jo mokslą Lietuvoje pripažintų kuo daugiau žmonių – tuomet visuomenė būtų sveikesnė.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pasiryžęs bendradarbiauti su vienu žymiausių pasaulyje Jungtinių Valstijų Cornello universitetu ir diegti prof. T.C.Campbello gydomosios mitybos kursą – gali būti, kad jau kitąmet būsimieji sveikatos specialistai galės tai studijuoti.
Lietuvė į maistą pažvelgė kitaip
Pasaulyje garbinama žaliosios mitybos ir želmenų sulčių bei daigų vartojimo pradininkė Ann Wigmore (nuotr.) – JAV gyvenusi emigrantė iš Lietuvos Ona Varapickaitė.
A.Wigmore gimė 1909 metų kovo 3 dieną Akmenės valsčiuje, Pleikių kaime. Tėvai mergaitę pakrikštijo Onos vardu.
Emigruodami į Ameriką, jie dukterį patikėjo globoti gimdymą priėmusiai pribuvėjai Emilijai Marijai Repšienei, kurią kaime visi vadino bobulyte. Paaugusi mergaitė tapo E.M.Repšienės pagalbininke.
Ši lenkų kilmės moteris buvo kaimo šviesuolė, gydžiusi žmones žolelėmis, kitomis natūraliomis priemonėmis. Būtent iš jos mažoji Onutė sužinojo apie kviečių želmenis, jų sultis, o vėliau jas išpopuliarino visame pasaulyje.
1922 metais Ona išvyko į Ameriką pas savo tėvus. Ten ištekėjo, tačiau ir toliau domėjosi pagalba žmonėms, mityba, augalų savybėmis.
„Prisimenu, kaip laikraštyje „Boston Globe“ perskaičiau straipsnį apie garsią manekenę Twiggy. Ji pasakojo, kaip su Ann atliko detoksikacijos programą.
Netrukus po to aš su Ann praleidau tris savaites.
Mačiau, kokį puikų darbą ji atlieka viena, ir supratau, kad jai reikia pagalbos“, – apie darbą su A.Wigmore yra pasakojęs kitas žaliosios mitybos šalininkų garbinamas JAV lietuvis Viktoras Kulvinskas.
Kompiuterių konsultantu ir sistemų kūrėju dirbęs vyras viską metė ir liko dirbti su tautiete – juodu kartu klojo gyvosios mitybos judėjimo pamatus, vėliau įkūrė Hipokrato sveikatos institutą.
„Nebuvo jokio veiklos plano, kaip gydyti, valyti ir detoksikuoti žmogaus kūną. Planas formavosi mums dirbant“, – pasakojo V.Kulvinskas.
Pati Ann maitinosi daugiausia žoliniais augalais. Nors specialistai pasigedo duomenų apie žaliosios mitybos poveikį organizmui, ji pati nesiliovė tikėjusi savo idėjomis.
„Ann turėjo viziją, sugebėdavo įkvėpti ir puikiai parodė, kad ir vienas žmogus, net neturėdamas oficialaus išsilavinimo ir finansinių išteklių, gali pakeisti pasaulį. Galime didžiuotis, kad žinia apie šį mitybos būdą pasaulį pasiekė iš Lietuvos“, – teigė V.Kulvinskas.
Sovietmečiu A.Wigmore vardas ir darbai Lietuvoje nebuvo žinomi. Tik nepriklausomybės metais sveikuolių grupės ėmė domėtis lenkų ir vokiečių spaudoje skelbta informacija apie termiškai neapdorotą maistą ir patiekalus iš daigintų grūdų.
A.Wigmore vizito gimtinėje buvo laukiama 1994 metų liepą. Bet atvykti į Lietuvą nespėjo – 1994 metų vasario 16-ąją ji žuvo apsinuodijusi smalkėmis per gaisrą.
Dar šį mėnesį jos palaikai visam laikui atguls gimtinės kapinėse.
