Naktimis knarkia kone pusė (maždaug apie 44 proc.) vyrų ir apie 28 proc. moterų, kurių amžius nuo 20 iki 60 metų. Vieni pradeda knarkti tik būdami labai pavargę, prieš miegą pavalgę arba išgėrę alkoholio, o kiti knarkia nuolat.
Sustoja kvėpavimas
Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba sakė, kad neretai knarkimas yra vienas iš miego apnėjos simptomų.
„Knarkimas – ne tik socialinė problema, kuri vargina miegantį, o ypač aplinkinius žmones. Vidutinio arba didesnio garso knarkimas dažniausiai yra susijęs su obstrukcine miego apnėja. Tai yra liga, kai miego metu kvėpavimas beveik sustoja ilgiau kaip dešimčiai sekundžių. Tuomet kvėpavimas sumažėja iki 90 proc. nuo bazinio lygio. Pasitaiko ir hipoapnėja, kai kvėpavimo pastangos sumažėja apie 30 proc. nuo bazinio lygio ir tai trunka ilgiau nei 10 sekundžių, o deguonies koncentracija kraujyje nukrenta daugiau negu 3 proc.“, – aiškino D.Rauba.
Jeigu per valandą pasitaiko daugiau negu penki ilgiau negu 10 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai ir pacientas turi bent vieną požymį, būdingą šiai patologijai, tokia apnėja laikoma lengvos formos. Jeigu tokių sustojimų būna daugiau nei 15 kartų per valandą, apnėja yra vidutinio sunkumo, o per 30 – sunkios formos.
Mirties miegant priežastis
Miego apnėją lydi įvairūs simptomai: mieguistumas dienos metu, nervingumas, šokinėjantis kraujo spaudimas.
Tačiau kartais žmogus net nežino, kad jam būdinga miego apnėja. Jis nesiskundžia nei nuovargiu, nei nervingumu, jaučiasi puikiai. Sutrikimas daliai žmonių nustatomas tik miego tyrimo metu.
Dėl apnėjos žmogus neuždūsta, bet dėl deguonies bado, kai spazmuojamos kraujagyslės, organizmas patiria stresą. Todėl šis sutrikimas gali lemti miokardo infarktą arba insultą, dėl kurių nakties metu ištinka staigi mirtis.
Reikia mesti svorį
Dažnai miego apnėjos priežastimi tampa antsvoris. Įrodyta, kad jeigu kūno masės indeksas (KMI), kuris nustatomas kūno svorį kilogramais padalijus iš ūgio kvadratu, 5 vienetais padidėja ir kvėpavimo sustojimo indeksas.
„Kuo žmogus stambesnis, tuo labiau jis linkęs knarkti. Ypač dažnai knarkia tie, kurių visas kūnas yra tolygiai sustorėjęs, tai yra, dėl antsvorio išplatėja ir kaklas, ir veidas. Jiems miego apnėja pasireiškia dažniau“, – aiškino D.Rauba.
Paprastai kuo stambesnis yra žmogus, tuo didesnis būna jo apnėjos indeksas.
Gydytojas pasakojo neseniai konsultavęs porą ligonių, kurių miego apnėjos indeksas buvo 110. Tai reiškia, kad jų kvėpavimas sustoja kone nuolat – po 110 kartų per valandą. Kai kurie šių vyrų kvėpavimo sustojimai truko net iki 2,5 min. Tų žmonių KMI buvo labai didelis – daugiau negu 50. D.Raubos nuomone, apnėjos sunkumą jie gali sumažinti tik numetę svorio.
Rūkoriai knarkia dažniau
Tačiau knarkimas kamuoja ne tik antsvorio turinčius žmones. Anot D.Raubos, knarkimą gali lemti pačios įvairiausios priežastys. Pavyzdžiui, nustatyta, kad dažniau knarkia rūkoriai.
„Kodėl rūkymas skatina knarkimą, nėra iki galo aišku. Viena iš priežasčių gali būti naktinis nikotino išsiskyrimas, kuris skatina minkštųjų audinių suglebimą, mažina jų tonusą. Atsipalaidavus viršutiniams kvėpavimo takų audiniams gali atsirasti knarkimas. Be to, pats rūkymas neigiamai veikia pačią gleivinę“, – pastebėjo gydytojas.
Knarkimą gali nulemti ir alkoholio vartojimas. Dėl alkoholio atsipalaiduoja, labiau suglemba ir sudrimba ryklės, nosiaryklės, viršutinių kvėpavimo takų sistemos raumenys, jiems pasidaro lengviau vibruoti, tad knarkimas žymiai sustiprėja. Todėl bent tris valandas prieš miegą siūloma nevartoti alkoholio.
Raumenų tonuso sumažėjimą taip pat gali sukelti ir raminamieji ar migdomieji vaistai.
Verstis skatinančios pagalvės
Knarkimas priklauso ir nuo miego pozicijos. Kai kurie žmonės knarkia tik gulėdami ant nugaros. Pavertus juos ant šono knarkimo garsas arba dažnis stipriai sumažėja.
Tiems, kurie knarkia miegodami ant nugaros, siūloma gudrybė: į naktinių marškinių nugarinę dalį įsisiūti ką nors, kas skatintų verstis ant šono.
„Išrastos ir pagalvės su mikrofonais. Jei žmogus, pradėjęs knarkti, tai daro per garsiai, vienas pagalvės šonas pradeda kilti. Galva verčiasi ant šono, ir knarkimas sumažėja“, – pasakojo gydytojas.
Gelbsti ir nosies lašai
Knarkimą gali lemti ir apsunkintas oro pratekėjimas per nosį. Tai lemia įvairios nosies patalogijos. Labiau knarkia tie, kurių nosies pertvara yra iškrypusi, nosies kriauklės padidintos arba nosyje auga polipai.
„Ypač knarkiama todėl, kad nakties metu paburksta nosies gleivinė ir todėl žmogus žiojasi, kvėpuoja per burną“, – aiškino D.Rauba.
Tiems, kurių knarkimas susijęs su kvėpavimo takų susiaurėjimu, ypač nosyje ir nosiaryklėje, gydytojas siūlė pabandyti savaitę-dvi į nosį purkšti gleivinę sutraukiančių lašų.
Sergantieji alergine sloga gali pabandyti į nosį purkšti vietinio poveikio hormoninius preparatus, kurie turi stiprų priešuždegiminį poveikį ir sutraukia nosies gleivinę.
„Jeigu nosies šnervės pakankamai silpnos, kvėpuojant, jos šiek tiek įsitraukia į vidų, todėl sumažėja kvėpavimas. Šiuo atveju padeda specialūs pleistriukai, kurie klijuojami ant šnervių ir pakelia jų kremzles į viršų. Tai irgi gali sumažinti knarkimo galimybę“, – rekomendavo medikas.
Knarkimą gali sumažinti speciali kaukė, dėl kurios miego metu paduodama daugiau oro.
Skrandžio turinys
Gydytojas D.Rauba sakė, kad dar viena knarkimo priežastis gali būti gastroenterologinis refliuksas, tai yra, kai skrandžio turinys nakties metu patenka į stemplę, ryklę, gerklas ar kvėpavimo takus. Dėl to dirginama viršutinių kvėpavimo takų gleivinė. Ji paburksta ir kai pro ją eina oras, labiau vibruoja.
Maža to, gleivinė stengiasi apsisaugoti nuo rūgštaus skrandžio turinio, todėl išsiskiria daugiau tirščių gleivių paviršiuje. Kai žmogus miegodamas kvėpuoja, oras tas gleives makaluoja ir taip atsiranda knarkimo garsas.
Knarkti gali ir tie, kurių skydliaukės funkcijos sutrikusios.
Vaikams knarkimas dažniau būdingas dėl adenoidų ir tonzilių padidėjimo. Tai apsunkina kvėpavimą per nosį, todėl jie kvėpuoja per burną, oras eina per ryklės audinius ir jos gali vibruoti.
Knarkiantiems – kapos
Knarkimą gali sukelti ir veido anatominės anomalijos, pavyzdžiui, trumpas, mažas apatinis žandikaulis arba stambūs veido raumenys.
Jeigu žmogus turi mažą žandikaulį, ortodontai gali pagaminti specialias kapas, kurios apatinį žandikaulį padeda šiek tiek patraukti į priekį. Taip atsiranda daugiau vietos nosiaryklėje, oras dėl to geriau prateka ir todėl sumažėja galima miego apnėja bei knarkimo garsas.
Tačiau, kaip pastebėjo D.Rauba, įvairūs įrenginiai burnoje daliai žmonių gali būti nepatogūs ir sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, padidėjusį seilėtekį, apatinio žandikaulio sąnario, dantų skausmus, kurie praeina nustojus naudoti kapas.
Ne visi gydymo būdai – patikimi
Knarkimą galima bandyti gydyti ir chirurginėmis intervencijomis. Per operacijas sumažinamos minkštojo gomurio ir liežuvėlio apimtys, minkštieji audiniai įtempiami, kad būtų mažesnė vibracija.
Minkštąjį gomurį galima sustandinti radiodažniuminiu aparatu.
Knarkimas gydomas ir silikoniniais gomurio implantais. Jie padeda tik tiems, kurių KMI yra normalus ir nėra obstrukcinės miego apnėjos. D.Rauba pasakojo, kad dabar tokie implantai vertinami atsargiau, nes su laiku daliai pacientų buvusios problemos atsinaujina.
Yra ir moksliškai nepagrįstų knarkimo gydymo priemonių. Pavyzdžiui, dalis žmonių knarkimą gydosi įvairiais lubrikuojantį poveikį turinčiais nosies ar ryklės purškalais.
Moksliškai nepatvirtintas ir homeopatinių preparatų poveikis.
Gydytojas prisiminė ir bandymą įrodyti, kad knarkimas sumažėja treniruojant ryklės raumenis. Todėl buvo tirti pučiamųjų orkestro muzikantai. Tačiau paaiškėjo, kad kuo stambesnis buvo muzikantas, tuo jis labiau knarkė, nepriklausomai nuo to, su kokiu instrumentu jis grojo.
