Apie tai, kokius odos darinius reikėtų naikinti, ir apie moderniausius odos defektų šalinimo metodus kalbėjomės su Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje dirbančiu plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Dainiumi Daunoravičiumi.
Gali atsirasti pigmentinių dėmių
– Dėl kokių odos ligų ir problemų į jus dažniausiai kreipiasi pacientai? Gal yra odos ligų, kurios būdingesnės mūsų klimato žmonėms?
– Pacientai dažniausiai kreipiasi dėl gerai matomose vietose – ant veido, kaklo, krūtinės ar plaštakų – esančių įvairių odos darinių: apgamų, keratozių, papilomų, išsiplėtusių kapiliarų. Žmonės, turintys šviesią odą, šviesius plaukus, mėlynas akis, o ypač raudonplaukiai yra itin jautrūs ultravioletiniams spinduliams ir turi polinkį įvairiems odos pigmentiniams, taip pat – ir piktybiniams dariniams. Pietinių šalių gyventojai turi tamsesnę, daugiau pigmento turinčią odą ir nuo tokių pakitimų yra labiau apsaugoti.
– Ar odos ligoms būdingas sezoniškumas?
– Pigmentiniai odos dariniai dažniausiai atsiranda po kontakto su saule ir ultravioletiniais spinduliais, tačiau aiškaus sezoniškumo nėra. Žmonės ištisus metus eina į soliariumus, keliauja po saulėtus kraštus. Sezoniškumas svarbesnis kalbant apie pigmentinių darinių gydymą. Geriausias laikas šalinti apgamus yra būtent ruduo ir žiema, nes buvusią odos darinio vietą rekomenduojama 3–4 mėnesius saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Jei pacientas šios rekomendacijos nesilaiko, darinio vietoje gali susiformuoti pigmentinė dėmė, kurią pašalinti yra gana sunku.
Visus darinius šalinti beprasmiška
– Neretai žmonėms nerimą kelia staiga atsiradę apgamai. Ar juos reikėtų šalinti? Kur ir kokie apgamai yra pavojingiausi?
– Staiga atsiradęs apgamas nebūtinai yra pavojingas. Patarčiau visais atvejais konsultuotis su gydytojais dermatologais ar plastikos chirurgais. Pasaulyje gana plačiai naudojama ABCDE odos darinių vertinimo sistema. Susirūpinti verta, jei yra:
A – asimetrija. Apgamą padalijus į dvi dalis, viena pusė skiriasi nuo kitos.
B – kontūro nelygumai. Apgamo kraštai yra tarsi išpjauti, dantyti ar išplaukę.
C – spalvos pakitimai. Apgamas turi kelias spalvas ar atspalvius: juodą, rudą, rausvą, raudoną, mėlyną, baltą.
D – diametras. Apgamas, didesnis nei 6 mm.
E – eritema. Aplink apgamą paraudusi oda.
– Kai kurie žmonės įvairius odos darinius, pavyzdžiui, apgamus, karpas, išsiplėtusias kraujagysles, turi ne vienerius metus, su šiais defektais yra tarsi susigyvenę ir nesuka sau dėl jų galvos. Jeigu odos dariniai ilgą laiką žmogui netrukdė, ar verta juos judinti?
– Tikrai nėra būtinybės ir turbūt beprasmiška pašalinti visus kūno odos darinius. Apgamas, priklausomai nuo jo dydžio ir vietos, gali ir puošti, ir darkyti. Verta susirūpinti, jei jums galioja bent vienas iš ABCDE sistemos punktų. Kitais atvejais verta pagalvoti apie apgamo šalinimą, jei šis yra estetiškai nepriimtinas dėl savo dydžio, ar yra matomoje vietoje. Taip pat verta pašalinti nepatogiose vietose esančius, dažnai traumuojamus darinius, nes šie gali būti linkę supiktybėti.
– Kaip atskirti gerybinį odos auglį nuo piktybinio? Ar net ir gerybiniai augliai gali ilgainiui supiktybėti?
– Visi gerybiniai dariniai gali supiktybėti. Patartina naudoti ABCDE sistemą ir nuolat stebėti, ypač greitai besikeičiančius darinius.
Nenudegina aplinkinių audinių
– Kokie yra pažangiausi ir galbūt mažiausiai skausmingi odos auglių šalinimo būdai? Kuo jie pranašesni už kitus, tradicinius?
– Šiuo metu pažangiausi odos darinių šalinimo metodai yra radiochirurginis ir lazerinis. Abu šie metodai yra gerokai pranašesni už anksčiau naudotus kriodestrukciją ar chirurginę elektrokauterizaciją. Šių senųjų metodų palikti randai ir šiol „puošia“ nemažai žmonių.
– Kuo auglių šalinimas radijo bangomis ypatingas? Kaip ilgai jis taikomas Lietuvoje?
– Šis metodas atrastas jau senokai. 1978 m. buvo įrodyta, kad optimalus bangų dažnis, naudojamas žmogaus audiniams pjauti, yra 3,8 Mhz. Šis dažnis buvo pradėtas naudoti radiochirurginiuose aparatuose „Ellman“. Lietuvoje jis sėkmingai naudojamas daugiau kaip 15 m.
Radiochirurginis metodas pranašesnis prieš kitus metodus tuo, kad vienu metu audiniai pjaunami ir vyksta koaguliacija. Pjovimo efektas atliekamas be audinių ląstelių suspaudimo: per elektrodą einančios radijo bangos paveikia šalia esančias vandens molekules, jos pradeda virpėti ir išgaruoja. Išgarinant molekules prasiskiria audiniai. Skirtingai nuo kitų chirurginių metodų (medicininio lazerinio, elektrokaustikos), naudojant radiochirurginį elektrodą, pjūvis atliekamas nespaudžiant, todėl ląstelės nepažeidžiamos mechaniškai. Be to, naudojant radiochirurginį aparatą „Ellman“ išsiskiria 2–3 kartus mažiau šoninės šilumos, nei naudojant medicininį lazerį, todėl nesukeliamas aplinkinių audinių nudegimas ir nekrozė. Naudojant radiochirurgijos metodą procedūra yra praktiškai neskausminga. Jeigu darinys yra didesnis, atliekama vietinė nejautra.
Šis metodas tinka ir dariniams plaukuotoje galvos dalyje šalinti. Kadangi plauko folikulai nepažeidžiami, pašalinto apgamo vietoje ir toliau augs plaukai.
– Kiek trunka gijimas, pašalinius odos darinius radiochirurginiu būdu?
– Gijimas, priklausomai nuo darinio dydžio, užtrunka nuo 7 iki 12 dienų. Pašalinus darinį, jo vietoje susiformuoja šašas (luobelė). Nukritus luobelei, lieka rausva dėmelė, kuri per kelis mėnesius visiškai išnyksta. Buvusio darinio vietą 3 mėnesius reikėtų saugoti nuo saulės, nes pažeista vieta yra labai imli ultravioletiniams spinduliams. Paveikus spinduliams įvyksta hiperpigmentacija ir apgamo vieta įgauna rudą atspalvį, kurį panaikinti yra labai sudėtinga.
