Diabetas – lėtinė endokrininė liga, kuria sergant dėl insulino trūkumo arba jo netinkamo veikimo žmogaus audiniuose sutrinka medžiagų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujyje.
Ligą lemia paveldimumas, medžiagų apykaitos sutrikimai, nutukimas, mažas fizinis krūvis.
Pirmojo tipo diabetas paprastai pasireiškia ūmiu medžiagų apykaitos blogėjimu – dideliu silpnumu, nuovargiu, darbingumo mažėjimu, sparčiu svorio kritimu. Neretai pirmieji simptomai būna dažnas šlapinimasis ir troškulys.
Antrojo tipo diabetas daugeliu atvejų pasireiškia ne iš karto, todėl jį diagnozuoti sunkiau.
Žmonės, sergantys antrojo tipo diabetu, paprastai nekreipia dėmesio į ankstyvus ligos simptomus, todėl liga dažnai diagnozuojama per vėlai.
Antrasis ligos tipas – nepriklausomas nuo insulino – būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems antsvorio. Tačiau šio tipo diabetu vis dažniau suserga vaikai.
Suserga vis jaunesni
Anksčiau šia liga sergantys vaikai buvo retenybė. Ja dažniau sirgdavo amerikiečių atžalos, nes nutukimas, skatinantis vystytis diabetą, labai paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šioje šalyje yra nutukęs kas trečias vaikas.
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, nutukę yra iki 15 proc. vaikų. Tačiau pastaruoju metu ir Europoje nustatoma vis daugiau antrojo tipo cukrinio diabeto atvejų.
Be to, dabar suserga vis jaunesni žmonės. Gydytojai endokrinologai sulaukia ligonių, kuriems tik 10-12 metų. Anksčiau antrojo tipo cukrinis diabetas būdavo diagnozuojamas 15-18 metų jaunuoliams.
Kas lemia vaikų sergamumą?
Medikai mano, kad sergančiųjų daugėja, nes daugėja nutukusių žmonių, o tai lemia maisto perteklius ir fizinio aktyvumo trūkumas.
Vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus arba kompiuterio, valgo bulvių traškučius, užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. Dėl tokios mitybos didėja antsvoris, vystosi audinių atsparumas insulinui, sutrinka gliukozės ir lipidų apykaita, gali padidėti kraujo spaudimas.
Labai svarbu, kaip maitinasi tėvai. Pastebėta, kad vaikų nutukimo rizika didėja, jeigu vienas ar abu tėvai yra nutukę.
Mokslininkai yra atlikę tyrimų, kurie parodė, kad tik apie 5 proc. nutukimo atvejų lemia genų mutacijos. Likusiais atvejais vaikai iš tėvų paveldi netaisyklingos gyvensenos ir netinkamos mitybos įpročius. Tokiose šeimose didėja rizika susirgti ir antrojo tipo cukriniu diabetu.
Ką daryti?
Norint išvengti klastingos ligos pirmiausia reikia pakeisti mitybos įpročius. Valgyti reikėtų atėjus laikui ir tik prie stalo. Tai daryti tris kartus per dieną – pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti.
Maži vaikai gali pavalgyti ir priešpiečius bei pavakarius, tačiau vyresniems to galima atsisakyti. Nereikėtų užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų. Dažnas kramsnojimas skatina insulino išsiskyrimą ir žadina alkio jausmą.
Be to, reikėtų kontroliuoti angliavandenių, riebalų ir baltymų kiekį.
Dienos kalorijų kiekis, gaunamas iš riebalų, neturėtų viršyti 30 proc. Reikėtų vengti gyvulinės kilmės riebalų, verčiau rinktis augalinės kilmės.
Svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo. Tiktai derinant mitybą ir judėjimą galima sulaukti teigiamų pokyčių.
