Redakcijos kieme sėsdamas prie staliuko pokalbio J.Varnas pašnairavo į nuorūkų pilną peleninę.
„Čia rūkoma? Niekada nepateisinau rūkalių“, – tikino karikatūristas. Skirtingai nei kitų širdininkų, medikams jo nereikėjo spausti į kampą įtikinėjant, kad būtina liautis rūkyti.
„Pabandžiau rūkyti būdamas trečiokas. Ir nepradėjau“, – patikino menininkas.
Kad serga pavojinga ir klastinga liga, jis sužinojo profilaktiškai tikrindamas sveikatą.
Kasmet vasarį J.Varnas išsiruošia pas savo gydytoją, sostinės Centro poliklinikos terapeutę Giedrę Bagdonienę. Ten būna išmaigomas, ištyrinėjamas nuo galvos iki kojų.
Sužinojęs, kad sveikas, ramiai darbuojasi toliau.
Bet šiemet profilaktinis patikrinimas baigėsi kitaip. Atlikdami vieną tyrimų medikai rado prie ko prikibti. Paaiškėjo, kad plečiasi širdies aorta – stambiausia organizmo arterija.
Visa blogybė, kad plečiantis aortai – medikai tai vadina aneurizma – žmogus nieko bloga nejaučia. Dažnai pirmas ir paskutinis šios ligos požymis – mirtis.
Kadangi aortos sienelės jai plečiantis plonėja, lengvai plyšta. Plyšus aortai, žmogus greitai nukraujuoja, ir medikai tokiais atvejais pagelbėti yra bejėgiai.
Žinodamas, kokią bombą nešiojasi savo kūne, J. Varnas suskubo pas širdies chirurgus.
Į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas J.Varnas atsigulė birželio pradžioje. O liepos viduryje grįžo namo po reabilitacijos Valkininkų sanatorijoje.
„Valkininkai – tai vieta, kur reabilituojama už nusikaltimus. Nors mane ir išteisino Santariškių klinikų širdies chirurgas Rimantas Karalius, sanatorijoje teko ilgokai panuobodžiauti“, – J.Varnas kaip karikatūrose, taip ir gyvenime viską vertina ne itin rimtai.
– Po operacijos praėjo vos pusantro mėnesio, o laiptais jau laipiojate be vargo. Ką širdies chirurgai jums užlopė?
– Jie tam tikrais metodais gydė aortos aneurizmą ir pakeitė aortos vožtuvą. Švilpė pro jį kraujas, nebesandarus buvo.
Neįtariau, kad tokią ligą turiu. Nieko bloga nejutau. Į kalniuką ar trečią aukštą lipdamas šiek tiek dusdavau.
Kai sužinojau, supratau, kad nėra ko laukti – jau daug yra kritusiųjų dėl aortos. Ir etnologas Norbertas Vėlius, ir mano kolegė keramikė Danutė Gobytė – jai aorta prieš pat personalinės parodos atidarymą plyšo.
Anot medikų, plyšus aortai, jie nepajėgūs pagelbėti, ir du iš trijų žmonių iškeliauja pas šv.Petrą.
Noriu gyventi. Gyvenimas juk toks gražus.
– Bijojote operacijos?
– Šiek tiek. Bet viskas vyko taip, kaip buvo suplanuota – birželį, kad vėliau gydytojai galėtų ramiai išeiti nemokamų atostogų.
Jiems ir per prievartą tenka atostogauti.
Prieš operaciją, pasirodo, viskas yra išjungiama – ir širdis, ir plaučiai.
Lekiu vamzdžiu ir matau – mano draugai karikatūristai, jau atsidūrę aname pasaulyje, moja.
Sutikau ten ir Zenoną Šteinį, ir Fridriką Samuką. Abu linksmi.
„Pasilik, čia taip smagu“, – įkalbinėjo. Bet parodžiau jiems tokį vieną nepadorų gestą. Tegu dar palaukia.
Įdomiausia, kad gydytojai man per operaciją svetimo kraujo pripylė – moteriško. Dabar visi vyrai man tokie simpatiški. (Juokiasi.)
Pamaniau, kad vertėtų pražygiuoti ir spalvotose eitynėse, kol dar galiu. Paskui bus vėlu – mano paties kraujo dar šiek tiek liko ir jis pamažu turi nugalėti moteriškąjį.
– Po operacijos pabudote Intensyvios slaugos ir reanimacijos skyriuje. Ten praleidote keletą dienų. Ar sunku prabudus?
– Nėra lengva – suvokiau, kad esu prie aparatų prijungtas. Žarnelių visur prikaišiota – kur įmanoma ir neįmanoma. Aparatai zvimbia, kleksi, čeksi be sustojimo.
Ne tik ties mano lova. Reanimacijos skyriuje ligonių juk daug. Geriau būtų negirdėti visų tų garsų.
Kokias tris paras buvau apspangęs. Buvo – lubos artėja, artėja, tuoj užgrius. Bet neužgriūva. Kažkokios miglos čia pat, šalia, plaukioja. Duriu pirštu – eina kiaurai.
– Ar ligoninėje reikėjo artimųjų pagalbos?
– Kol gulėjau Reanimacijos skyriuje, viskuo rūpinosi medikai. Vėliau, kai perkėlė į paprastą palatą, žmona joje pasirodydavo kiekvieną rytą. Be jos būtų buvę sunku – juk reikia keltis, paklibikščiuoti, bet galva sukasi, svaigsta, oro trūksta.
Kol gulėjau reanimacijoje, už plaučius dirbo aparatai – jie plaučius deguonimi aprūpino, tad tie atprato darbuotis.
Užtat kai ištraukiamas vamzdelis, pačiam sunku kvėpuoti. O ir krūtinė susiūta.
Traukiu, buvo, orą, traukiu, o jo vis tiek trūksta.
Keletą dienų teko vargti. O paskui viskas pradėjo krutėti, išsivalė, ir sveikata sugrįžo. Tik pykčio dar neatsikračiau.
Pažadėjau, kad grįžęs iš ligoninės namo barsiuosi. Dabar tai ir darau.
Sveikatos apsaugos ministerija privalo pasirūpinti, kad ligoniai taip neišlaidautų – neleistų pavėjui svetimų pinigų.
– Pacientai išlaidauja ligoninėje? Juk ten geležinė tvarka.
– Žiauru, kiek pinigų ten tiksi į balą. Įdomu, kiek milijonų litų ligoninės išleidžia užmokesčiui už karštą ir šaltą vandenį?
Ligoniai ten, pavyzdžiui, atsuka čiaupą, skutasi barzdą, o vanduo tuščiai kliokia. Už širdies man tai griebia.
Arba nueina į dušą, atsisėda ant kėdės, paleidžia visu smarkumu vandenį ir murkauja: „Kaip gera.“
Netaupūs žmonės. Reikia uždrausti jiems peiliukais skustis ligoninėje barzdą. Tegu elektrinėmis barzdaskutėmis skutasi. O dušą privalu užrakinti.
– Gal iš to pykčio ir kokia karikatūra atsirado?
– Kur ten – negali juk žinoti, kada vėl ligoninėje teks atsidurti.
– Žmonės purtosi poliklinikų, sveiki nenori į jas eiti. Kaip jūs prisiverčiate kasmet pasitikrinti sveikatą?
– Man rūpi žinoti, kokia mano sveikata. Užsirašydavau pas gydytoją iš anksto, dažniausiai vasarį.
Paprastai poliklinikose viena diena per savaitę skiriama profilaktiniams tyrimams. Juk ir medžiotojams reikia pažymos, kad galėtų ginklą laikyti, ir vairuotojams būtina pasitikrinti sveikatą.
Įvairiausi kraujo tyrimai, plaučių rentgenograma, širdies, kepenų, inkstų ir visų kitų vidaus organų tyrimai ultragarsu. Tai atlikus galima įtarti, kas gresia, o kas ne.
– Vos atkutęs po operacijos išvažiavote į reabilitaciją Valkininkuose. Būdamas ten sugebėjote suorganizuoti dvi karikatūrų parodas. Iš kur tiek energijos?
– „Veidrodinio jubiliejaus“ parodą, skirtą 77 metų sukakčiai, suplanavau dar prieš operaciją. Susitariau su Dailininkų sąjungos salonu, kad leis jame karikatūras pakabinti.
Kitą karikatūrų parodą-konkursą „Mokslo Lietuva. O vis dėlto ji sukasi“ surengėme talkinami vienos biotechnologijų bendrovės. Juk patalpų nuoma brangi, be rėmėjų būtų sunku.
Tad viskas iš anksto buvo aptarta. Guldamas į ligoninę draugų paprašiau, jie karikatūras sukabino. Dar ir mano vaikai turėjo pavergauti. Užtat per atidarymą galėjo suraityti kepto stirnino gabalą.
– Per Pasaulinę blondinių dieną visas „Lietuvos ryto“ redakcijos šviesiaplaukes apdalinote pievų gėlėmis, per Tarptautinę dešrainių dieną kažkam kliuvo dešrainių.
Ar visa tai darote dėl to, kad gyventi būtų šviesiau?
– Gyvenimas ir taip netamsus. Bet visko prisigalvoju.
Pavyzdžiui, Valkininkų sanatorijoje po įvairių procedūrų nebūdavo ką veikti.
Sanatorijoje tviska švara, bet kuo atokiau nuo jos, tuo labiau prišiukšlinta. Nesmagu net po pušyną vaikščioti.
Nupirkau pirštinių, šiukšlių maišų ir sanatorijos valgykloje pakviečiau saviškius šiukšlių rinkti.
Vienas paburbėjo, kad dar pasvarstys, kitas – kad gal ir ateis.
Tuomet paskyriau jiems pasimatymą sutartu laiku, tačiau nė vienas neatėjo.
Tai bent dvikojai ėdrūnai. Valstybė viską jiems išpjausto, ant kojų pastato, o jie tingi apsišvarinti.
Aš, kaip ir jie, po operacijos negalėjau lankstytis – juk siūlės gali plyšti. Todėl nusmailinau pagaliuką ir sulesiojau juo visas šiukšles. Sunkiau buvo su plastiko buteliais. Užtat po to kaip gražu tapo.
O tie ligoniai paskui vaikščiojo lyg į kelnes pridėję, jautė, kad negražiai pasielgė.
– Ar išeidamas iš ligoninės gydytojams padėkojote?
– Padėkojau. Žinoma, lengviausia būtų vilą užmiestyje padovanoti. Įdedi jos durų raktelius į voką, ir visi dėkingi. (Juokiasi.)
Kas yra aortos aneurizma?
Aneurizma – tai kraujagyslės sienelės išsiplėtimas, primenantis verpstę, maišelį ar balioną. Toks darinys gali spausti aplinkinius organus arba plyšti ir sukelti stiprų kraujavimą.
Aorta – pagrindinė organizmo kraujagyslė, prasidedanti širdyje. Leisdamasi iš krūtinės į pilvą, ji skyla į daug šakų.
Išsiplėtimui įtakos turi įgimtas ar įgytas kraujagyslės sienelės silpnumas. Dažniausiai jį lemia įgimtas sienelę sudarančių medžiagų (kolageno, elastinių skaidulų) nevisavertiškumas. Įtakos turi ir aterosklerozė, infekcijos, traumos, lėtinės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas.
Kuo didesnė aneurizma, tuo didesnė plyšimo rizika.
Aortos aneurizma dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Tačiau jai didėjant ilgainiui gali atsirasti pilnumo jausmas, diskomfortas, bukas skausmas pilve.
Aštrus ir staiga prasidėjęs skausmas krūtinėje arba pilve, plintantis į nugarą, ypač tarp menčių, – tai aneurizmos komplikacijų požymis.
Neplyšusi aneurizma dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, atliekant kai kuriuos tyrimus, pavyzdžiui, aortografiją, kompiuterinę tomografiją.
Jei aneurizma didėja, ligoniui būtina operacija. Jos metu pakitusi aortos dalis pašalinama, į jos vietą įsiuvamas sintetinis kraujagyslės protezas. Aneurizmos šalinamos ne tik atliekant atvirą operaciją, bet ir per zondą, įvestą į kraujagyslę.
