Nepaisant to, kad moteris atsisakė bet kokio gydymo, rūkė kaip garvežys,
nevengė išlenkti taurelės, B. Winter gyveno dar penkiolika metų. Vokietė mirė nuo visiškai kitos ligos.
Po skrodimo medikai nerado jokio pėdsako, kuris bylotų apie anksčiau
kerojusį plaučių vėžį.
Seniai pastebėtas fenomenas
Šį atvejį aprašė Vokietijos specializuotas leidinys „Onkologie“. Tokie
labai retai pasitaikantys atvejai, vadinami visiška remisija (lot.
remissio - susilpnėjimas), medikams iki šiol tebėra mįslė.
Savaime išnykstančių ligų atvejai tokie neįprasti, kad juos medikams
sunku paaiškinti.
Niurnbergo (Vokietija) klinikos onkologas Herbertas Kappaufas savo
knygoje „Stebuklai yra įmanomi“ apžvelgė pasaulio medicinos literatūroje
aprašytus savaiminius ligos atoslūgio ar išnykimo atvejus.
Onkologas teigė aptikęs daugiau nei tūkstantį moksliniu požiūriu
pagrįstų ligos išnykimo atvejų. H. Kappaufas daro išvadą, kad savaiminiai ligos atoslūgiai yra jau daug
šimtmečių stebimas fenomenas, kuris nėra ištyrinėtas.
Loterijose laimima rečiau
Pasak Niurnbergo klinikos onkologijos specialisto H.Kappaufo, iš 400 000
kasmet Vokietijoje nustatomų vėžio diagnozių savaiminių ligos atoslūgio
atvejų galėtų pasitaikyti ne taip jau retai.
Pasak H. Kappaufo, susirgusieji tokiomis ligomis kaip melanoma,
neuroblastoma, bazalinių ląstelių karcinoma, ligos požymių atoslūgio ar
išnykimo gali tikėtis labiau nei atspėti šešis loterijos skaičius.
Pastaroji tikimybė pasitaiko vienam iš 14 milijonų.
Heidelbergo (Vokietija) universitetinės radiologijos klinikos
profesorius Michaelis Wannenmacheris mano, kad šis palyginimas yra
realistiškas. Kas turi vilties loterijoje laimėti milijoną, iš tikrųjų neturi jokio
pagrindo netikėti, kad gali savaime pasveikti nuo vėžio.
Kolegos draugiškai šaipėsi
Niurnbergo klinikos onkologas H. Kappaufas mano, kad savaiminis ligos
pasitraukimas netgi dažnesnis reiškinys nei manoma.
Specialistas įsitikinęs, kad, sergant melanoma, net ir išplitus
metastazėms, ligos išnykimo tikimybė vertinama santykiu 1:400.
H. Kappaufas tokią išvadą priėjo po ilgų tyrimų.
Prieš daugelį metų kolegos iš jo draugiškai pasišaipė, kai jis atkreipė
dėmesį į netikėto ligos atoslūgio fenomeną. „Jie manė, kad sukeičiau
rentgeno nuotraukas“, - sakė H. Kappaufas.
Tuometiniam jo pacientui, kuris sirgo inkstų vėžiu, plaučiuose buvusios
metastazės išnyko, nors jam nebuvo taikomi jokie gydymo
būdai.
Daugelis nusiteikę skeptiškai
Radiologas M. Wannenmacheris tvirtina, kad būtent plaučiuose atsiradę
augliai ar metastazės kartais išnyksta patys.
„Šie netikėti ligos atoslūgiai tariamai grindžiami imuninės sistemos
poveikiu, kurio iki šiol dar negalime paaiškinti", -
sakė specialistas.
Tik maža dalis gydytojų į šiuos atvejus žiūri ne kaip į pasaką.
Bandymai apčiuopti pagerėjimų priežastis ir taip atrasti naujų gydymo
galimybių dar nedavė jokių rezultatų. Nustatyti šio fenomeno priežasčių
dar nepavyko niekam.
Ligos stadija neturi įtakos
1974- aisiais į Merilando valstijos
(JAV) garsųjį Johno Hopkinso Baltimorės universitetą, kur vyko pirmoji
pasaulinė konferencija, nagrinėjusi savaiminius ligos atoslūgius, buvo
susirinkę tarptautiniai ekspertai. Jai pasibaigus, jie žinojo ne ką
daugiau nei prieš konferenciją.
„Niekas neturėjo nė menkiausios idėjos, kaip šis fenomenas atsiranda“, -
teigė vienas jo dalyvių.
Viena aišku: nepaaiškinamų ligos atoslūgio atvejų pasitaiko labai
retai. Ir jei taip atsitinka, akivaizdu, kad vėžinės ligos stadija
neatlieka jokio vaidmens.
Faktą, kad daugelis vėžiu sergančių pacientų net ir paskutinės ligos
stadijos metu nepraranda vilties ir tikisi stebuklingo išgijimo,
H. Kappaufas komentuoja Rytų šalių patarle: „Skęstantysis griebiasi ir
už krokodilo“.
