Viena iš trijų penkiasdešimtmečių moterų ir vienas iš aštuonių tokio pat amžiaus vyrų per likusį gyvenimą patirs ne mažiau kaip vieną osteoporozinį kaulo lūžį.
Osteoporozė – trečia pagal dažnį pagyvenusių moterų liga po širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų.
Bet osteoporozė nėra į neviltį varanti liga – ji gali būti anksti diagnozuota.
Be to, jau yra išrasta efektyvių vaistų, galinčių sustabdyti kaulų retėjimo procesą ir padedančių išvengti skausmingų ar negalią sukeliančių lūžių.
Nėra jokių ankstyvų simptomų
Kas 30 sekundžių Europos Sąjungos šalyse dėl osteoporozės lūžta kaulas. Šis faktas įrodo, kad osteoporozė nėra normali senėjimo pasekmė, tai – liga, kurią svarbu laiku atpažinti.
Ilgai gydytojai manė, kad kaulų retėjimas yra normalus senėjimo procesas. Bet 1994 metais Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino jį liga, nes rizika mirti nuo lūžio komplikacijų, ypač po šlaunikaulio lūžio, moterims yra tokia pat didelė, kaip ir nuo krūties vėžio.
Osteoporozė iš pradžių neturi jokių aiškių simptomų, ji nejuntama.
Pirmasis ligos požymis neretai būna kaulo lūžis. Skirtingai nuo lūžių, patirtų, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų ar avarijų metu, kaulai dėl osteoporozės lūžta net tada, kai nėra jokio išorinio poveikio arba jis yra labai mažas.
Sumažėjus kaulų masei iki 70 procentų, kaulai lūžta net ir nuo menko judesio, nešant sunkesnį nešulį ar atsirėmus.
Tačiau kaulai lūžta ne visiems. Osteoporozę galima palyginti su aukštu kraujospūdžiu: daugelis žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, gyvena normalų gyvenimą ir nesuserga rimtomis širdies ligomis, nes nuolat vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus.
Tas pat ir dėl osteoporozės – galima ja sirgti ir išvengti rimtesnių padarinių – lūžių.
Rizika didėja po menopauzės
Osteoporozė nėra išimtinai senatvės liga, nors bėgant metams jos tikimybė didėja.
Paauglystėje kaulų tankis didėja, apie 20 žmogaus gyvenimo metus jis pasiekia aukščiausią laipsnį.
Įpusėjus ketvirtąją dešimtį, kaulų tankis pradeda mažėti. Šis procesas itin suaktyvėja moterims, sulaukusioms klimakterinio amžiaus.
Tokių moterų organizme ima mažiau gamintis kaulų retėjimą stabdančių lytinių hormonų estrogenų.
Dėl to po menopauzės kasmet gali sunykti net apie 3 procentus moterų kaulų masės.
Osteoporozė nėra mirtina liga. Bet negydoma ji taip pablogina gyvenimo kokybę, kad nebenorima gyventi. Mat po sunkių kaulų lūžių žmogus ne tik kenčia skausmą, bet ir ilgam lieka prikaustytas prie lovos, o neretai ir visam gyvenimui tampa priklausomas nuo kito asmens geros valios.
Iš tūkstančio asmenų, susilaužiusių šlaunikaulį, 20 miršta pirmaisiais metais, o 50 niekada negrįžta į visavertį gyvenimą.
Nustatyti galima anksti
Osteoporozė dažniausiai diagnozuojama tuomet, kai ima lūžinėti kaulai, tai yra, kai liga būna gerokai pažengusi.
Tačiau nustatyti ligą galima ir anksčiau.
Nustatyti ligą arba polinkį į ją gali padėti mineralinio kaulų tankio matavimas. Šis tikslus, informatyvus, nepavojingas sveikatai, neskausmingas ir greitas tyrimas trunka tik keletą minučių.
Tyrimą patartina atlikti per 65 metų slenkstį perkopusioms moterims ar jaunesnėms, patiriančioms įvairių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, vartojančioms prednizoloną ar kitus medikamentus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Tenka apsišarvuoti kantrybe
Osteoporozė gydoma kompleksiškai: kartu su medikamentais skiriama kalcio ir vitamino D turtinga dieta, patariama būti fiziškai aktyviems, nerūkyti.
Vartojant vaistus, labai sumažėja kaulų lūžių rizika ir stabilizuojasi kaulų mineralų tankis.
Bet ligoniams tenka apsišarvuoti kantrybe: tam, kad kaulai sutvirtėtų patikimai, kartais tenka gydytis net 3-5 metus ir tikrai ne trumpiau nei vienerius metus.