Baltijos regiono atsparumo antibiotikams tinklas (BARN) prieš
keletą metų inicijavo projektą, kuriuo buvo siekiama pagerinti
ligoninių personalo rankų higienos įgūdžius. Projekte dalyvavo
Lietuvos, Latvijos, Švedijos ir Rusijos, Sankt Peterburgo ligoninių
gydytojai, slaugytojai bei slaugytojų padėjėjai. Lietuvoje į šį
projektą įsitraukė dvi ligoninės.
Projekto metu nustatyta, kad vienos tyrime dalyvavusios
Lietuvos ligoninės reanimacijos ir intensyviosios terapijos
skyriuje vienam pacientui prižiūrėti sunaudojama 86 mililitrai antiseptiko
per dieną, o kitoje - tik 24 mililitrai antiseptiko.
Tuo tarpu, pavyzdžiui,
Švedijos ligoninių reanimacijos skyriai sunaudoja net 1000 mililitrų
antiseptiko per dieną vienam pacientui. Kaimyninėje Latvijoje
reanimacijos skyriuose sunaudojama 200-300 mililitrų antiseptiko. Kituose
ligoninių skyriuose antiseptiko reikia gerokai mažiau. Higienos
institute atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mūsų ligoninėse 2008
m. antiseptiko buvo sunaudojama 3,9 mililitrų per dieną, o 2010 m. - tik 4
mililitrai.
BARN tyrimas atskleidė ir tai, kad šalies medikams trūksta
žinių apie rankų higieną. Pavyzdžiui, kad pirštinių nereikia mūvėti
atliekant tam tikrus darbus - matuojant paciento pulsą, kraujospūdį
ar tiekiant maistą, - projekto pradžioje žinojo tik 4,8 proc.
medikų, projekto pabaigoje žinančiųjų skaičius padidėjo tik iki
14,7 proc. Tai, kad svarbiausia priemonė infekcijoms sutramdyti yra
rankų higiena, prieš mokymus nurodė tik 12,7 proc. medikų, po
mokymų - 25 procentai.
Medikų buvo klausiama, kas jiems trukdo dezinfekuoti rankas.
Daug medikų teigė, jog jie mažai sunaudoja antiseptiko dėl to, kad
mūvi vienkartines pirštines. Tačiau mokslo tyrimais įrodyta, kad
pirštinės nuo infekcijų plitimo ne visuomet apsaugo.
Po mokymų net
trečdalis medikų vis tiek teigė, jog nedezinfekuoja rankų, nes mūvi
pirštines, kitas trečdalis tikino, jog neturi laiko, o likę
aiškino, kad antiseptikas kenkia odai. Akivaizdu ir tai, kad nors
higienos norma griežtai draudžia medikams darbe puoštis žiedais,
apyrankėmis, laikrodžiais, dirbti su lakuotais nagais, jie šių
draudimų nepaiso.
Ilgą laiką buvo akcentuojama, jog, norint išvengti infekcijų,
ligoninėse būtina užtikrinti švarą - dezinfekuoti baldų, sienų ir
grindų paviršius. Tik Lietuvai tapus nepriklausoma medikams
pradėtas diegti modernus, mokslo tyrimais pagrįstas požiūris apie
infekcijų prevencijos principus gydymo įstaigose. Šis požiūris jau
įteisintas teisės aktais, normomis. Kadangi dažniausiai infekcijų
sukėlėjai plinta per nešvarias rankas, svarbu tinkama medikų rankų
higiena. Nors situacija keičiasi, tačiau pastaraisiais metais
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad elgsenos pokyčiai vyksta labai
lėtai.
Higienos specialistai mano, kad medikų elgesys greičiau
keistųsi, jeigu pacientai primintų, jog prieš apžiūrėdami jie
nedezinfekavo rankų ar yra pasipuošę žiedais, laikrodžiais,
apyrankėmis.
