Širdies priešai ir pagalbininkai

Pavyzdžiui, jį domina tai, kodėl į kitą šalį emigravusiam žmogui padidėja rizika patirti miokardo infarktą. Arba kokios asmenybės dažniau serga širdies ligomis.

Vilniečiui gydytojui jau anksčiau buvo žinoma, kad depresija, kaip ir rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis ir cukrinis diabetas, skatina koronarinės širdies ligos vystymąsi. Ir atvirkščiai - depresija neretai išsivysto susirgus kokia nors širdies liga, ypač po miokardo infarkto.

„Infarktas pažeidžia ne tiktai širdį - žmogus patiria ir psichologinę traumą. Mažiausiai pusę metų jo psichika būna mažiau atspari. Dėl to vystosi depresija, o ši liga sukelia pakartotinį miokardo infarktą. Susidaro uždaras ratas“, - pasakojo M. Biliukas.

Europos mokslininkai atrado, kad vienas patikimiausių vaistų patyrus miokardo infarktą - gydymas kokia nors veikla, padedančia atsipalaiduoti, - joga, meditacija, kvapų, meno ar poezijos terapija.

Pasak M. Biliuko, pacientai, kuriems po miokardo infarkto buvo taikoma atpalaiduojamoji terapija, sulaukė akivaizdžios naudos - praėjus pusei metų iš jų mirė mažiau žmonių nei iš tų, kuriems nebuvo taikoma ši terapija.

Dar geresnių rezultatų pasiekta taikant šokių terapiją - tyrimu įrodyta, kad jos teigiamas poveikis žmonėms, patyrusiems širdies operaciją, trunka net dvejus metus.

Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje buvo atlikta studija, kurioje dalyvavo per 100 tūkst. pacientų. Vidutinis jų amžius - 60 metų. 50 proc. pacientų buvo patyrę aortos ar koronarų šuntavimo operaciją, kiti - širdies arterijos plėtimo specialiu balionėliu, kitų invazinių procedūrų.

Tiriami pacientai gėrė visus jiems priklausančius vaistus. Be to, dalis jų 12 savaičių kasdien 3-21 minutę skyrė lėtam valsui. „Tie, kurie šoko, jautėsi daug geriau, jų sveikatos rodikliai buvo daug geresni nei tų, kurie gydydamiesi nešoko. Ypač naudingas šokis psichikai - pacientai mažiau skundėsi depresija, nerimu“, - mokslininkų atradimus komentavo M.Biliukas.

Ar ne paprasčiau būtų tiesiog pasimankštinti arba pabėgioti ristele? „Šokant tai padidėja, tai sumažėja fizinis ir emocinis krūvis. Dėl to pulsas tai padidėja, tai sumažėja. O tai širdį, pasirodo, treniruoja geriau nei tolygus bėgimas“, - paaiškino kardiologas.

Ligonio širdį pasiekti galima ir dar vienu būdu - per dvasinę veiklą.

Italų mokslininkai atliko įdomų tyrimą: viena grupė širdies ligomis sergančių ligonių giedodavo „Ave, Maria“, kita kalbėdavo mantras. „Rezultatai buvo tokie: sumažėjo kvėpavimo dažnis, rečiau plakė širdis. Ypač sumažėjo diastolinis kraujo spaudimas, padidėjo deguonies pasisavinimas“, - apie abi dvasines veiklas pasakojo medikas.

Tokios ritmingos, skatinančios susikaupti, o kartu atpalaiduojančios apeigos, pasak jo, prilygsta poveikiui pačių moderniausių vaistų, kurių paskirtis - blokuoti neuroendokrininę sistemą ir stabdyti širdies ligų vystymąsi.

* Jau seniai pastebėta, kad nuo koronarinės širdies ligos dažniau miršta tie, kurie yra impulsyvūs, trokšta garbės, nesugeba atsipalaiduoti, greitai supyksta, yra agresyvūs. Tokia asmenybė priskiriama A tipui. Koronarine širdies liga tokie žmonės serga du kartus dažniau, o miokardo infarktą patiria 5 kartus dažniau nei jų priešingybė - B tipo asmenybės - atsipalaidavę, mažiau agresyvūs, neskubantys žmonės.

A tipo žmonių būdas turi įtakos širdies bei kraujagyslių sistemai ir netiesiogiai: per socialinę izoliaciją, rūkymą, alkoholio vartojimą, mitybos, gydytojų nurodymų nepaisymą.

* Sukelti koronarinę širdies ligą ar jos progresavimą gali ir stresas. Dėl dvasinio streso greičiau nei dėl fizinio atsiranda deguonies deficitas širdies raumenyje. Dažniausiai, netekęs mylimo sutuoktinio, žmogus atsiduria didesnės rizikos grupėje.

* Ne mažiau psichiką pažeidžia ir karinės atakos, karjeros žlugimas, skyrybos, kraustymasis iš vieno regiono į kitą, rimti finansiniai sunkumai, teisinės bylos.

* Širdį veikia net ir tai, jei žmogus turi mažai gerų draugų, artimų giminių. Dažniau serga ir nepriklausantieji kokiai nors organizuotai grupei - bažnyčiai, klubui, kolektyvui. Socialiai izoliuoti žmonės dažniau miršta nuo miokardo infarkto. Pavyzdžiui, emigracija į svetimą šalį ar apsigyvenimas kitoje šeimoje koronarinės širdies ligos riziką padidina 5 kartus.

Kenkia ir kasdienis stresas darbe, kai žmogui keliama daug reikalavimų, o jis pats mažai ką gali pakeisti, didelė kontrolė, rutina, prievarta, le nktyniavimas.

* Pykti - irgi pavojinga. Po pykčio priepuolio dvi valandas trunka padidėjęs miokardo infarkto pavojus.

* Pastebėta, kad kuo liberalesnėje aplinkoje žmonės gyvena, tuo jie sveikesni.