Kaip teigia Kauno Dainavos poliklinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Kazanavičius: „Šis sindromas gerokai dažniau išsivysto ne tik dirbantiems fizinį darbą, įtakos turi ir lytis – kadangi moterų riešo kanalas yra siauresnis, jos serga šešis kartus dažniau negu vyrai. Pacientų amžiaus vidurkis yra apie 52 metus. Moterims liga dažnai prasideda arba paūmėja hormoninių pokyčių laikotarpiais: nėštumo, menopauzės metu, po ginekologinių operacijų“.
Riešo kanalo sindromas – dėl vidurinio nervo suspaudimo riešo kanale atsirandantis deginantis plaštakos bei pirštų delninės pusės skausmas, jutimo susilpnėjimas 3-4 pirštuose. Riešo kanalas yra atrama įsitempiančioms pirštų lenkiamosioms sausgyslėms, taip užtikrinamas pirštų judrumas ir jėga bet kokioje riešo padėtyje.
Nemalonūs pojūčiai atsiranda dėl vidurinio nervo suspaudimo toje vietoje, kur jis praeina riešo kanalu – siauru tarpu tarp riešo kaulų ir juos dengiančio skersinio riešo raiščio. Šiuo kanalu taip pat praeina ir pirštus lenkiančių raumenų sausgyslės, kurios įprastomis sąlygomis judėdamos kanalu, nervo netraumuoja, tačiau paburkus minkštiesiems audiniams ar atsiradus kitoms kanalą siaurinančioms priežastims, vidurinis nervas yra suspaudžiamas.
Riešo kanalo sindromo simptomai pasireiškia skausmu, nutirpimu, nejautrumu ar dilgčiojimu pirštuose, išskyrus mažąjį. Šie pojūčiai atsiranda vairuojant, ilgai rankoje laikant telefoną, laikraštį, po jėgos reikalaujančių kartotinių rankos judesių skausmas plinta į ranką iki peties ar plaštakos. Simptomai sumažėja nuleidus rankas, patrynus jas, papurčius. Vienas iš sindromo simptomų yra po valandos ar kelių valandų iš miego prikeliantis stiprus tirpimas ir deginantis riešo ir plaštakos skausmas, sklindantis aukštyn link alkūnės ar peties, o atsibudus – rytinis pirštų sąstingis ir plaštakos tinimas. Sergant sutrinka smulkių daiktų suėmimas, pasireiškia plaštakos jėgos sumažėjimas.
Riešo kanalo sindromo išsivystymui įtakos, pasak plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo, turi riešo kanalo anatominiai ypatumai, riešo traumos ar lūžiai, kurie gali lemti kraujo išsiliejimą riešo kanale, kaulinės išaugos, navikai, įvairios kilmės sausgyslių ir jų apvalkalėlių uždegimas (sergant reumatoidiniu artritu, podagra, kitomis ligomis), nutukimas. Monotoniški, pasikartojantys plaštakos ir pirštų tiesimo ir lenkimo judesiai su jėga atliekami ilgesnį laiką taip pat gali padidinti spaudimą riešo kanale ir lemti sindromo išsivystymą.
Riešo kanalo sindromo diagnozei nustatyti Dainavos poliklinikoje atliekamas elektromiografijos tyrimas, kurio metu, nustatomas elektros srovės laidumas viename ar kitame nerve ar raumenyje, patvirtinamas nervo pakenkimas bei pakenkimo vieta. Riešo kanalo sindromo gydymas būna chirurginis ir nechirurginis. Esant neženkliai išreikštam nervo pažeidimui tokios nechirurgininės gydymo priemonės kaip riešo įtvaras ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali būti efektyvūs. „Tačiau, jeigu pažeidimai didesni – vienintelis rezultatyvus gydymo būdas – chirurginė operacija, kurios tikslas yra sumažinti spaudimą nervui, - pabrėžė gydytojas Mindaugas Kazanavičius. – Operacijos metu chirurgas padaro mažą 3-4 cm pjūvį delninėje riešo pusėje ir perpjauna raištį, dengiantį riešo kanalą. Kanale padaugėja vietos ir sumažėja spaudimas. Dalis pacientų po operacijos palengvėjimą pajunta iš karto, tačiau aktyvūs bei įprasti plaštakos judesiai galimi po 2-3 savaičių“.
Prevencinių priemonių padedančių išvengti riešo kanalo sindromo nėra, tačiau, patariama reguliuoti kūno svorį, vengti rūkyti. Laiku pastebėtas artritas bei paskirtas gydymas, taip pat sumažina riziką susirgti.
