Legendinis šalies krepšininkas Arvydas Sabonis infarktą patyrė būdamas 46 metų. Advokatas, Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas - 52-ejų. Abu jie laiku pateko į medikų rankas, ir jų gyvybė buvo išgelbėta.
J. Gandolfinis - ne pirmasis aktorius, kurio medikams nepavyko išgelbėti. Filmo „Žalioji mylia“ žvaigždė Michaelas Clarke'as
Duncanas mirė nuo infarkto būdamas 54-erių, o aktoriaus Sylvesterio Stallone's sūnus Sage'as dėl to pačios priežasties mirė būdamas 36 metų.
Tačiau tai nereiškia, kad infarkto nepatiria dar jaunesni. Gydytojai kartais sulaukia netgi trisdešimtmečių pacientų, patyrusių infarktą.
Svarbu laiku suskubti į ligoninę
Auksinės valandos. Taip gydytojai kardiologai vadina laiką, per kurį
galima išgelbėti ūmaus širdies infarkto ištiktą žmogų. Krepšininkui
A. Saboniui auksinių valandų pakako - Kauno klinikų medikai
laiku suspėjo atverti kraujui kelią į sportininko širdį.
A.Saboniui buvo skubiai atlikta invazinė procedūra. Užsikimšusią
arterijos vietą medikai pasiekė per kraujagysles specialiu zondu,
neatvėrę krūtinės ląstos. Tuomet pašalino krešulį ir atvėrė kraujui
kelią į širdį.
Visai kitokia lemtis kasmet ištinka apie 1,5 tūkst. žmonių - tiek
šalies gyventojų miršta nuo miokardo infarkto, taip ir nepasiekę
ligoninės, uždelsę kreiptis pagalbos.
Jeigu per pirmąsias šešias valandas po infarkto pavyksta atkurti
sutrikusią širdies raumens kraujotaką, mirštamumas nesiekia kelių
procentų. O jeigu užtrunkama, dėl deguonies stokos gali apmirti dalis
širdies raumens.
„Bėda ta, kad maždaug du trečdaliai pacientų pagalbos kreipiasi per
vėlai“, - pripažino Santariškių klinikų kardiologijos reanimacijos ir
intenssyvios terapijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis.
Širdį alina stresai
Širdies infarktas Lietuvoje ir visame pasaulyje užklumpa vis daugiau
žmonių. Kodėl?
Širdies asociacijos vadovės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
klinikų kardiologės profesorės Žanetos Petrulionienės teigimu,
dažnėjančios širdies ir kraujagyslių ligos - sotesnės ir tingesnės
gyvensenos rezultatas.
Mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nutukimas, padidėjęs arterinis
kraujospūdis, kraujo riebalai, netinkama mityba, stresas gali
paspartinti aterosklerozės vystymąsi ir nuvarginti net jauną širdį.
Technologijų pažanga irgi padarė meškos paslaugą: maždaug 70 proc.
žmonių juda nepakankamai. O nejudrūs žmonės du kartus dažniau serga
širdies ligomis, be to, didesnis jų mirštamumas.
Bent tris kartus per savaitę pasportavus po 30 minučių galima sumažinti
riziką susirgti.
Per daug riebalų - pavojinga
Širdies ir kraujagyslių ligoms svarbus ir paveldimumas. Bet kartais net
ir gydytojams sunku pasakyti, ar liga - paveldėta, ar atsirado dėl
netikusių įpročių.
Profesorės Ž. Petrulionienės teigimu, vaikai nesąmoningai mėgdžioja tėvų
gyvenseną, mitybos, alkoholio, rūkalų vartojimo įpročius. Kartais visą
gyvenimą būna sunku atsisakyti įpročio valgyti sūriai, riebiai.
Mitybos įpročiai turi labai daug įtakos kraujagyslių būklei. Itin
pavojinga, kai organizmas gauna per daug riebalų, kurių pagrindas -
cholesterolis.
Mityboje turi būti kuo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, o daugiau -
būtinųjų nesočiųjų riebalų rūgščių. Pačios vertingiausios -
polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač omega-3.
Pakeisi gyvenimo būdą - gali išvengti ligos
Širdies infarkto pavojų didina:
aukštas kraujospūdis;
padidėjęs cholesterolio kiekis;
rūkymas;
diabetas;
amžius;
vyriška lytis;
paveldėjimas;
nutukimas;
mažas fizinis aktyvumas;
menopauzė.
Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ar
lyties, koreguoti negalima, tačiau daugelį kitų galima paveikti:
tinkamai gydyti padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, nerūkyti,
vengti antsvorio, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje , pakankamai
judėti.
Pavojaus požymiai
Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba važiuokite į artimiausios
ligoninės priėmimo skyrių, jei:
stiprėja skausmas už krūtinkaulio arba širdies plote;
skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar apatinį žandikaulį;
apima nerimas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas.
