Skubi kontracepcija – tik išskirtiniais atvejais

Merginos pokalbiai forumuose tik įrodo, kad joms trūksta žinių iš profesionalų, teigia Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Profesorei pritaria ir Reprodukcinės funkcijos sutrikimų sektoriaus vadovas docentas dr. Valdemaras Kruminis. Jis teigia, kad kompleksų pilnos visuomenės nariai gėdijasi kalbėtis atvirai, o internetas suteikia kaukę ir galimybę bendrauti iš karto su daugeliu žmonių, taip ir neatskleidžiant tikrosios savo tapatybės.

Prieš keletą metų skubiosios kontracepcijos priemonių, kaip ir įprastinių kontraceptinių tablečių, buvo galima įsigyti tik su gydytojo receptu. Tačiau dabar vaisto prieinamumas laisvesnis, prieš jį vartojant nebereikia gydytojo įsikišimo, užtenka tiesiog pasikonsultuoti su vaistininku.

Paklausta, kodėl Lietuvoje kurį laiką skubioji kontracepcija buvo parduodama su receptu, R. J. Nadišauskienė tik gūžčiojo pečiais. Jos nuomone, lietuviai pernelyg mistifikuoja šią apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonę.

„Lietuvoje paplitę mitai ir teiginiai, kuriuos veikia įvairios nuomonės, o ne mokslu grįsti faktai“, - pažymi medikė.

Pasak jos, kontraceptikai yra labiausiai išstudijuoti ir ištyrinėti iš visų vaistų. O tikėjimai, būrimai ir sąmokslo teorijos - jau ne mokslo pasaulio sritis.

Gydytoja priduria, kad ji savo pacientėms nerekomenduoja po kiekvienų lytinių santykių vartoti skubiosios kontracepcijos priemonę: „Ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad perėjus prie reguliarių lytinių santykių, reikia vartoti ne skubią kontracepciją, o pagalvoti apie kitokį apsisaugojimo būdą.

Du apsisaugojimo būdai - sudėtinės kontracepcijos tabletės arba spiralė - yra efektyvūs, bet nei vienas nei kitas neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, todėl reikia pridėti dar vieną būdą, barjerinę priemonę, prezervatyvą“.

Pasak V. Kruminio, buvo sukurta įvairių skubiosios kontracepcijos priemonių, o apie pirmuosius tik po lytinių santykių naudojamus kontracepcijos metodus paskelbta maždaug prieš 50 metų. Tačiau šiuo metu naudojamos tik labiausiai pasiteisinusios priemonės, kurios atrinktos remiantis PSO inicijuotais skubiosios kontracepcijos saugumo ir efektyvumo tyrimų rezultatais.

Gydytojas pastebi, kad šiuolaikinės skubiosios kontracepcijos priemonės daugumoje pasaulio šalių parduodamos be recepto jau daugiau nei 10 metų.

„Vizitui pas gydytoją, recepto gavimui ir vaisto įsigijimui 72 valandų gali ir nepakakti, ypač savaitgalį, o kuo greičiau po įvykio suvartojama skubiosios kontracepcijos tabletė, tuo ji efektyvesnė. Laiko veiksnys šiuo atžvilgiu yra ypač svarbus, nes jau užsimezgusio nėštumo skubia kontracepcija nesustabdysi“, – aiškino specialistas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad apsunkintas skubiosios kontracepcijos prieinamumas gali sumažinti jos vartojimą, tačiau šioje situacijoje atsiranda kitos blogybės – nepageidaujamas nėštumas ir su tuo susijusios pasekmės.

„Skubi kontracepcija yra skirta naudoti tik po lytinių santykių, jeigu lytinio akto metu visai nesisaugota, arba naudotos apsaugos priemonės nesuveikė, „profilaktiškai“ skubiosios kontracepcijos vartoti nėra jokio pagrindo. Jos vartojimą lemia ne šių priemonių prieinamumas, o lytinio gyvenimo kultūra“, – mano V. Kruminis.

Šių laikų jaunimas savo lytinį gyvenimą pradeda labai anksti ir ne visada pasirenka tinkamas apsisaugojimo priemones. Norėdamos nepastoti nepilnametės taip pat vartoja skubiąją kontracepciją. Kyla klausimas, koks skubiosios kontracepcijos poveikis jaunam organizmui?

Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė teigia negalinti gąsdinti pasekmėmis, nes mokslinių įrodymų apie žalą nėra.

„Vartojant skubią kontracepciją, jauną žmogų labiausiai žaloja ne didesnis nei tradicinėse kontracepcijos priemonėse esantis hormonų kiekis, bet lytiškai plintančios infekcijos. Socialine ir psichologine prasme gali labiau sužaloti neplanuotas nėštumas ar išdavystė“, – aiškina gydytoja.

Moteris įsitikinusi, kad informuotas žmogus renkasi atsakingiau ir pataria su jauna asmenybe kalbėti atvirai, pagarbiai, moksliškai ir padėti susigaudyti.

Gydytoja pataria vengti draudimų, nes būtent varžant jaunimo laisvę kyla didžiulės dramos.

Pasak V. Kruminio, jeigu konstatuojamas faktas, kad jaunimas savo lytinį gyvenimą pradeda labai anksti ir nesugeba tinkamai apsisaugoti, tuomet reikia atkreipti dėmesį į priežastis, o ne pasekmes.

Pasak specialisto, toks jaunimo elgesys tik įrodo, kad yra paliktos didžiulės lytinio švietimo spragos.

„Tarkime, įvyko nesaugus lytinis aktas, o nėštumas ir gimdymas dar neplanuojamas. Ką tokioje situacijoje rinktis – skubiąją kontracepciją ar abortą? Tai tikrai ne ta priemonė, kuri galėtų būtų kasdieninė, bet jei sykį jau taip įvyko, tai kitos alternatyvos dar niekas nepasiūlė ir užkalbėjimu proceso niekaip nesustabdysi“, – dėsto V. Kruminis.

Didžiausias informacijos šaltinis – internetas

Pasak Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės R. J. Nadišauskienės, visuomenė nėra pakankamai informuota apie skubią kontracepciją ir jos naudojimą, nes yra labai daug neatsakingai pateikiamos neteisingos informacijos.

„Visi faktai rodo skubios kontracepcijos priemonių saugumą“, – aiškino specialistė.

Gydytojos teigimu, žmogus turi gauti teisingą, rimtą ir patikimą informaciją, kad žinotų savo fiziologiją ir galėtų sąmoningai pasirinkti sau tinkamiausią apsisaugojimo priemonę, tačiau realybėje viskas vyksta kitaip.

„Prieš keletą metų mūsų kolegos atliko apklausą, kuri atskleidė, jog pagrindinis informacijos šaltinis, iš kur 11-12 klasės moksleiviai gauna žinių yra internetas, antroje vietoje – draugai, kurie prisiskaitę internete. O kas yra virtualioje erdvėje – nesukontroliuosi“, – teigė R. J. Nadišauskienė.

Specialistė įsitikinusi, kad nepatikimi informacijos šaltiniai yra mitų atsiradimo priežastis. „Jaunimas lytinį gyvenimą dažniausiai pradeda 15-16 metų, bet jie neturi pakankamai žinių, kaip save apsaugoti. Todėl atsiranda mitai, kad pirmų lytinių santykių metu nepastosi, kad mėnesinių metu negausi lytiškai plintančios infekcijos“, - apgailestauja profesorė.

Gydytojas V. Kruminis pastebi, kad Lietuvoje nėra jokios oficialios lytinio auklėjimo programos moksleiviams, todėl bet kuriais intymaus gyvenimo ir kontracepcijos klausimais vis dar įprasta šviestis patiems.

„Švedijoje lytinis ugdymas pradedamas dar pradinėje mokykloje. Žinoma, apie kontracepcijos priemones pirmose klasėse dar nekalbama, nes yra kitų su šia žmogaus gyvenimo dalimi susijusių klausimų“, – dėstė Reprodukcinės funkcijos sutrikimų sektoriaus vadovas.

Vyras įsitikinęs, kad kol nebus normalaus lytinio švietimo, o kontracepcija ir bet kokios žinios apie ją bus tapatinamos su nepadoraus gyvenimo būdo propaganda, ši problema nebus neišspręsta.

„Dabar net skubiosios kontracepcijos tablečių pirkti važiuojama į kitą miestelį, kad draugai, ar kaimynai apie tai nesužinotų“, – pasakojo V. Kruminis.

Dažnai merginos, bijodamos būti pasmerktos aplinkinių, visais su lytiniu gyvenimu susijusiais klausimais tariasi interneto pokalbių svetainėse, forumuose.

Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė tokį merginų elgesį vertina teigiamai, tačiau labai norėtų, kad jos turėtų galimybę labai atvirai pabendrauti su profesionalais.

Specialistė pastebi, kad merginos forumuose labiau atsiveria, nes jaučiasi nematomos, o su gydytojais šnekėti bijo, nes rizikuoja būti pažemintos. Anot pašnekovės, tai tik įrodo, kad gydytojai ne visada moka tinkamai paaiškinti ir padėti susitvarkyti su šeimos planavimo klausimais.

„Reikia rasti tokį ginekologą, kuris nepeiks, nesmerks, nežemins merginos, nemoralizuos, bet su ja pasišnekės, kaip šituo gyvenimo laikotarpiu jai pasirinkti geriausią būdą apsisaugoti. Gydytojų reikalas ne konkrečiai nurodyti ką daryti, bet suteikti tiek žinių, kad žmogus galėtų pasirinkti pats“, – aiškino R. J. Nadišauskienė.

Pasak V. Kruminio, nėra nieko blogo, kad merginos patarimų dėl lytinio gyvenimo ieško internete, nes tai gali tapti puikia galimybe sužinoti, kokios informacijos joms trūksta.

„Mūsų vis dar kompleksuotoje visuomenėje forumai gali būti labai priimtini, ypač, kuomet reikia skubiai spręsti intymaus gyvenimo problemas, kadangi daugelis bijo ar gėdijasi pasišnekėti iš tikrųjų. Dauguma moterų, manau, mielai sutiktų ir dalį vizitų pas ginekologą perkelti į virtualią erdvę“, – šmaikščiai pastebi specialistas.

Gydytojo teigimu, jei apie skubiosios kontracepcijos priemones tariamasi internetiniuose pokalbių forumuose, tai reiškia, kad informacija apie šias priemones yra aktuali. Bet jis pabrėžia, kad sprendimus reikia priimti tik pasitarus su profesionalais.

Televizijos eteryje nuolat skamba skubiosios kontracepcijos reklama, kuri ne informuoja apie vaistą ar jo veikimą, bet praneša apie galimybę net ir po nesaugių lytinių santykių išvengti nepageidaujamo nėštumo.

Dažną piktina toks skubios kontracepcijos pristatymas, nes ją girdi ir nepilnamečiai. Tačiau Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė tokią reklamą vertina teigiamai.

„Geriau tegul susižino, gal paskui nueis pas gydytoją pasišnekės, gal turės progą išsiaiškint, kažkokius svarbius dalykus. Toks būdas geriau negu nieko, bet tikrai nemanau, kad kelias per televiziją yra svarbiausias. Geriau mes paruoškime žmones, kad skubios kontracepcijos nereikėtų, o jei jau kartais atsitinka bėda, kad žinotų jog tokia išeitis yra“, – aiškino pašnekovė.

Reprodukcinės funkcijos sutrikimų sektoriaus vadovas taip pat teigiamai vertina skubios kontracepcijos reklamą ir pastebi, kad tokio tipo kontracepcija per televiziją reklamuojama visose šalyse, kur šios priemonės yra parduodamos be recepto.

„Lietuvoje per televiziją informuojama tik apie patį skubiosios kontracepcijos metodą konkrečiai nenurodant priemonių pavadinimo. Tai pogrindinis dalykas, kad jį reikėtų slėpti? Tai jau geriau taip, nei iš forumų išgirsti“, – mano V. Kruminis.

Internetiniuose pokalbių forumuose moterys pasakoja apie įvairias po skubiosios kontracepcijos priemonių vartojimo užklupusias bėdas ir dažnai šią priemonę vadina „hormonų bomba“ moters organizmui ir žada daugiau niekada gyvenime šios priemonės nenaudoti.

Pasak R. J. Nadišauskienės, PSO atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, skubi kontracepcija jokios žalos moters organizmui nesukelia.

„Skubi kontracepcija yra ne iš gero gyvenimo, o iš bėdos. Moteris gauna smūginę hormonų dozę, kuri jos nenužudys, tai sukels gleivinės atsidalinimą ir iškraujavimą, gali būti taip, kad jai gali sutrikti mėnesinės. Žinoma, tai dirbtinai sukeltas kraujavimas ir kitos mėnesinės bus tik po kurio laiko, kai vėl užaugs gimdos gleivinė“, – aiškino specialistė.

Gydytoja paneigia gandus, kad skubi kontracepcija gali lemti nevaisingumą: „Visų pirma, nevaisingumą sukelia lytiškai plintanti chlamidijinė infekcija, o skubi kontracepcija jos neįveiks. Chlamidijinė infekcija – jaunų žmonių liga, kuo jie turi daugiau lytinių partnerių tuo didesnė tikimybė, kad gaus chlamidijų, gonorėją ar kitas lytiniu būdu plintančias ligas“.

Kaip teigia R. J. Nadišauskienė, tam, kad moteris galėtų pastoti, turi būti reguliarios mėnesinės ir ovuliacija. Jeigu moteris nesaikingai naudoja skubią kontracepciją, jos mėnesinių ciklas tikrai sutriks, todėl ir gali kilti sunkumų norit susilaukti vaikelio.

Skubios kontracepcijos instrukcijoje rekomenduojama priemonę naudoti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, bet gydytoja akcentuoja, kad ją reikia vartoti tik itin retais ir išskirtiniais atvejais.

Reprodukcinės funkcijos sutrikimų sektoriaus vadovas įsitikinęs, kad jeigu skubi kontracepcija būtų nesaugi, tai kažin ar ją pardavinėtų ir dar be recepto. Jo teigimu, net neteisingai vartojama priemonė nepadarys tokios žalos, kurią gali sukelti abortas.

Gydytojas pasakojo turėjęs pacientę, kuri skubią kontracepciją naudojo 2-3 kartus per savaitę ir taip gyveno pusmetį. Paklaustas, ar toks neatsakingas elgesys neturėjo įtakos jos sveikatai, pašnekovas sakėsi nežinantis: „Ji buvo vyresnė negu 36 metų moteris, jau įvykdžiusi savo reprodukcinę gyvenimo programą ir jai nereikėjo galvoti apie pastojimą. Tačiau mes nežinom, kaip tai ją paveikė, nes jos netyrinėjome“.

V. Kruminis pabrėžė, kad taip elgtis negalima, nes nėra racionalu. Jis įsitikinęs, kad moteris būtų turėjusi didesnės naudos, jei būtų vartojusi tradicines kontracepcijos priemones, nes ten viskas tinkamai surikiuota, nenukrypstama nuo fiziologinio poveikio ribų.

Pasak V. Kruminio, kadangi skubi kontracepcija yra ne šiaip vandenėlis, o lytinis steroidas, jis gali sukelti šalutinį poveikį. Bet vaistas yra sukurtas ir apskaičiuotas taip, kad tinkamai dozuojant, dažniausiai nepasireiškia jokie rimtesni padariniai.

„Bet kuris vaistas gali sukelti bent jau alergiją. Galime atsisakyti visos medicininės farmakologijos, nes net nuo kvapo gali įvykti anafilaksinis šokas ir mirtis. Bet siūlant vartoti kontracepciją visada svarstoma, ar rizika, kurią sukelia šitos pašalinės reakcijos, yra didesnė nei ta rizika, kuri bus, kai mergina turės nėštumą“, – dėstė pašnekovas.

Būna ir tokių atvejų, kai net ir suvartojusi skubiosios kontracepcijos tabletę moteris vis tiek pastoja. V. Kruminis teigia, kad kontracepcijos priemonės, garantuojančio 100 proc. patikimumą, dar nepavyko sukurti ir vargu, ar tokia kada nors atsiras, išskyrus vieną – susilaikymą.

O paklaustas, koks kontracepcijos tabletės poveikis būsimam kūdikiui, medikas tikino, jog iki šiol nėra jokių duomenų, kad skubi kontracepcija būtų kaip nors pakenkusi nėštumui ar kūdikio sveikatai.

Reprodukcinės funkcijos sutrikimų sektoriaus vadovas V. Kruminis teigia, kad mūsų visuomenėje pasitaiko atvejų, kuomet žodis „skubi“ tiesiog nepastebimas ir tabletes pradedamos naudoti nesaikingai. Tačiau, pasak jo, Vakarų Europos gydytojai apie nesaikingo skubios kontracepcijos vartojimo problemą neužsimena išvis, vadinasi, tokių dalykų nepasitaiko, o jei ir pasitaiko, jie yra vienetiniai ir iš to neišeina daryti mokslinio lygio išvadų.

„Reikia nepamiršti, kad skubi kontracepcija – tai specifinė, išimties atveju naudojama apsaugos priemonė, o ne alternatyva reguliariai kontracepcijai.

Tipiška organizmo reakcija perdozavus skubios kontracepcijos tablečių – laikinas mėnesinių ciklo sutrikimas. Ir tai priklauso nuo to, kuriuo ciklo metu tabletė buvo suvartota - pradžioje viduryje ar pabaigoje - vienoms mėnesines paankstina, kitoms vėluoja, o kai kurioms įvyksta laiku. O ciklui sureguliuoti dažniausiai jau prireikia gydytojo pagalbos“, – aiškina pašnekovas.

Jo teigimu, didžiausias paradoksas, kad net nesaikingai vartojusios skubios kontracepcijos priemones moterys beveik niekada nereiškia pretenzijų sau ir visą nepasitenkinimą nukreipia tik prieš vaistą. Dėl to ir atsiranda teiginiai apie „hormonų bombas“.

Apsisaugojimo priemones gydytojas pataria rinktis tik gerai apgalvojus.

„Lytinis gyvenimas jau seniai yra ne vien tik priemonė giminei pratęsti. Tačiau žmonės yra skirtingi – vieni galvoja „prieš“, kiti – tik „po“. Būtent pastariesiems ir skirta skubioji kontracepcija.

Tačiau akivaizdu, kad sprendimus visada geriau priimti ramiai, gerai apgalvojant, o ne per 72 valandas įtampos. Patikimų kontracepcijos priemonių šiais laikais tikrai netrūksta ir yra iš ko pasirinkti, nebūtinai tikintis pagalbos iš skubios kontracepcijos. O rinktis reikėtų galvojant ne tik apie save, bet ir apie tuos, būsimuosius, kurie tikrai nori ateiti į šį pasaulį tik laukiami“, – teigė V. Kruminis.