Kraujagyslių chirurgė D. Triponienė sako, kad kai einama basomis, spaudžiamas pado venų rezginys, o tai veikia kaip papildomas siurblys, padedantis nutekinti kraują iš kojos širdies link.
Pagrindinis veninio kraujo siurblys – blauzdos raumenys. Vaikštant ir susitraukinėjant blauzdos raumenims, kraujas iš kojų pasišalina greičiau.
Avint aukštakulnius blauzdos raumenys susitraukia tik iš dalies, todėl veninė kraujotaka prastėja.
„Kaip kraujagyslių chirurgė esu įsitikinusi – aukštakulnių darbe reikėtų atsisakyti. O 2–3 centimetrų aukščio pakulnė nesutrikdo kojų kraujotakos – tokia avalynė yra patogi“, – tikino docentė D.Triponienė.
Per savo klinikinę praktiką D.Triponienė įsitikino, kad lėtinės venų ligos vis dažnėja. Tai susiję ne tik su paveldimu polinkiu sirgti kai kuriomis ligomis, bet ir su tam tikrais įpročiais, antsvoriu, nenoru mankštintis, judėti.
Tačiau žmonės neretai nekreipia dėmesio, kai vis dažniau užklumpa kojų nuovargis, sunkumas, ima tinti blauzdos, o naktį kojų raumenis sutraukia mėšlungis ir perveria skausmas.
„Svarbu, kad šeimos gydytojas laiku nustatytų venų varikozę ir išaiškintų pacientui, jog ši liga lėtinė ir netaikant profilaktikos priemonių tik progresuos“, – teigė kraujagyslių chirurgė D.Triponienė.
Jau daug metų tokius pacientus gydanti medikė parašė ne vieną mokslinį straipsnį, kaip apsisaugoti nuo šios ligos.
Varikozę gali paskatinti ilgalaikis stovimas ar sėdimas darbas, karštis, nejudrumas. Nuo kojų tinimo ir skausmo dažniau kenčia rūkantys ir antsvorio turintys žmonės.
Moteris ši bėda kamuoja kur kas dažniau nei vyrus, nes neretai venos ima plėstis svyruojant hormonų pusiausvyrai, pavyzdžiui, brendimo, nėštumo, menopauzės metu, vartojant geriamuosius kontraceptikus, taikant pakeičiamąją hormonų terapiją, taip pat prieš menstruacijas.
Norėdamas apsisaugoti nuo šios ligos daug gali nuveikti pats žmogus – keisdamas įpročius, gyvenimo būdą, mitybą.
Nereikėtų mūvėti kojinių, kurias nusimovus odoje lieka žiedelis nuo įspaudimo, ypač pakinkliuose.
Kad venos mažiau plėstųsi, būtina kasdienė kojų odos priežiūra – galima ją tepti tepalais, gerinančiais mikrocirkuliaciją, taip pat skirtais trombozės profilaktikai.
Kojų kraujotaką stimuliuoja kontrastinis dušas. Nors kaitintis paplūdimyje nėra labai sveika, vertėtų pabraidyti ar trumpai pasimaudyti jūroje, kad ir šaltoje.
Gydytoja D.Triponienė patarė darbe daryti pertraukėles, pavyzdžiui, rasti progą palaikyti kojas pakėlus šiek tiek aukščiau, o jei yra galimybė – pagulėti ant sofos kojas pakėlus 30 laipsnių kampu. Gulint galima atlikti pratimus, kurie priverčia dirbti blauzdos raumenis.
Ypač svarbu pasirinkti patogią avalynę, neribojančią pėdos judesių. O kompresinė terapija gali būti taikoma tiek profilaktiškai, tiek gydant.
Sutvarstyti kojas galima mažo tamprumo elastiniu tvarsčiu. Bet norint atlikti šį darbą reikia turėti tam tikrų įgūdžių. Netinkamai sutvarsčius gali sutrikti kraujotaka, net galima pažeisti nervą.
Tiems, kurie patiria kojų sunkumą, skausmą, nuovargį, geriausias patarimas – mūvėti elastines kompresines kojines. Prieš jas perkant galima pasitarti su gydytoju, kuris nustatytų tinkamą kojinių kompresijos laipsnį.
Taip pat tokias kojines patariama mūvėti atlikus operaciją mažiausiai 4–6 savaites.
Jeigu venų varikozė yra pažengusi, gydytojai gali pasiūlyti įvairias gydymo priemones.
Europos šalyse tradicinė venų operacija yra taikoma nuo 26 iki 40 proc. atvejų, gydymas lazeriu – nuo 28 iki 33 proc., radiodažniu – nuo 22 iki 24 proc.
Užakinimas vaistais taikomas nuo 4 iki 20 proc. atvejų.
Nesvarbu, koks metodas taikytas, praėjus porai mėnesių nuo gydymo pradžios rezultatas būna toks pat.
Ligos ženklai
Venų varikozę galima įtarti, jei juntama:
kojų sunkumas, ypač antroje dienos pusėje
nuovargis, skausmas, tempimo jausmas, kartais niežėjimas
kojų tinimas, ypač vakarais po darbo.
Šie negalavimai gali dar labiau išryškėti kelionių metu, esant karštoje patalpoje, taip pat prieš menstruacijas.
Kaip padėti kojoms?
Poodinės venos dažnai išsiplečia žmonėms, kuriems tenka ilgai dirbti sėdint arba stovint. Todėl dirbantiems sėdimą darbą žmonėms nereikėtų naudotis liftu.
Jei tenka ilgai stovėti, pavyzdžiui, priėmimuose, koncertuose, galima retkarčiais pasistiebti ant pirštų galiukų.
Venų išsiplėtimą stabdo bėgiojimas ristele, važiavimas dviračiu, plaukimas.
Jei žmogus daug keliauja automobiliu, autobusu ar lėktuvu, venos persitempia, ima praleisti skysčius, o šie pradeda kauptis aplinkiniuose audiniuose. Todėl ilgos kelionės metu reikėtų vengti sėdėti sukryžiavus kojas ir dažniau keisti kūno padėtį.
