Vilnietė šeimos gydytoja Eglė Galgauskienė patarė gerai apgalvoti, kokius produktus rinktis važiuojant į gamtą, kaip ištraukti įsisiurbusią erkę, kaip apsiginti nuo uodų ir kaip sau padėti perkaitus saulėje.
- Kokių produktų patartumėte pasiimti į išvyką, kad nuo vaišių nesustreikuotų virškinimas – nepūstų ir neraižytų pilvo, neužkluptų skrandžio skausmai? - paklausiau gydytojos E. Galgauskienės.
- Vaišės gamtoje tampa įprastu reiškiniu. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad linksmai prasidėjusi šventė gali baigtis įvairiais virškinimo sistemos negalavimais, jei nesilaikysime keleto labai svarbių taisyklių.
Nepamirškite sveiko ir saikingo maitinimosi principų, maistą į išvyką vežkite vakuuminėse pakuotėse, marinuotą ar kitaip tinkamai išvykai paruoštą, kad nesugestų, kol paklius ant stalo. Geriausia maistą gabenti šaltkrepšiuose.
Dažniausiai apsinuodijama netinkamai termiškai apdorotu maistu, valgant nešvariomis rankomis arba nepaisant maisto gaminimo kultūros. Taip pat į gamtą derėtų vežtis ir dezinfekuojamųjų servetėlių rankoms ar maisto gaminimo įrankiams nuvalyti.
Būtina turėti švaraus geriamojo vandens, praversiančio ir norint nuplauti daržoves ar ruošti kitus maisto produktus. Nevartokite vandens iš atvirų telkinių ar bet kokio kito nepatikimo šaltinio.
Jeigu, vis dėlto, įvyko tai, ko nesitikėjote – atsirado pilvo skausmai, raižymas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas ar karščiavimas, būtų gerai kreiptis į gydytoją.
Iki tol pabandykite išplauti skandį - reikia išvalyti skrandį nuo maisto, kuriuo buvo apsinuodyta: lėtai, mažais gurkšneliais gerkite šiltą arbatą, negazuotą mineralinį vandenį.
- Ką daryti, jeigu įkando erkė? Kaip ją išimti?
- Radus įsisiurbusią erkę, nereiktų panikuoti. Geriau pabandykite ją kuo greičiau ištraukti iš odos. Jei netoli yra gydymo įstaigą, galite kreiptis ten, bet sėkmingai erkę ištraukti galite ir patys.
Paimkite pincetą arba tankaus audinio, popieriaus gabalėlį, suimkite erkę už galvos kuo arčiau odos ir iš lėto traukite, kol pakilęs odos paviršius sudarys „palapinę“. Keliolika sekundžių išlaikykite tokią padėtį. Po to erkę atsargiai ištraukite ir įkandimo vietą rūpestingai dezinfekuokite - nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu.
Traukdami erkę, stenkitės nesuspausti jos pilvelio, kad kuo mažiau galimai esančio užkrato patektų į organizmą, nesukiokite jos į kairę ar dešinę, netepkite jokiais aliejais ar eteriniais skysčiais. Jei traukiant erkę nutrūko jos pilvelis ir galvutė, nepanikuokite ir nekrapštykite, neieškokite jos odoje – taip galite sukelti odos infekciją. Galvutę, kaip svetimkūnį, organizmas pašalins pats.
Dažnai žmonės klausia, ar būtina tirti įsisiurbusią erkę, kad išsiaiškintumėte, ar ji nėra užkrėsta? Šis tyrimas yra pakankamai brangus, bet reikiamos informacijos dažnai nesuteikia. Erkė gali būti ir užkrėsta, bet sukėlėjų jums neperduoti. O profilaktinių apsaugos priemonių jau įkandus erkei, deja, nėra.
Jums reikėtų ne mažiau keturių savaičių stebėti įkandimo vietą ir savo savijautą, jei atsiras pakitimų, tuomet kreipkitės į gydytoją.
Jeigu vis dėlto nusprendėte atlikti erkės ištyrimą, ištraukta erkė turi būti gyva. Ją įdėkite į buteliuką su žolės lapeliu, užriškite marle ir stenkitės kuo greičiau pristatyti į laboratoriją.
Uodų įkandimai dažniausiai kelia niežulį, gali išsivystyti alerginė reakcija. Jeigu įkandimų daug, galima vartoti priešalerginius vaistus, tačiau perštėjimui malšinti tinka ir įvairios liaudies priemonės.
Niežtinčias vietas reikėtų plauti šaltu vandeniu, ant įkandimų galima palaikyti ledo gabalėlį, niežtinčią vietą patepti sutrintais svogūnais arba trinta žalia bulve. Bet svarbu nedraskyti perštinčios vietos, nes gali patekti infekcija.
Taip pat vaistinėse yra įvairių tepalų, skirtų niežuliui mažinti. Juos gali naudoti tiek vaikai, tiek suaugę.
- Kaip atgauti jėgas, kai persikaitini saulėje – skauda galvą, pykina, peršti nudegusią odą?
- Persikaitinus saulėje, gali pykinti, skaudėti galvą, pakilti kūno temperatūra, spengti ausyse ar sutrikti regėjimas. Esant tokiems simptomams, reikia skubiai nešti žmogų į pavėsį, ant galvos uždėti šaltą kompresą (sudrėkintą vandenyje audeklą), skatinti kvėpavimą (jei jis silpnesnis), duoti gerti kuo daugiau skysčių.
Jei peršti ir skauda nudegusią odą, prisiminkite liaudiškas priemones: veiksmingas gali būti rūgpienis ar kefyras, tepamas ant odos nestipriai nudegus saulėje.
Paraudusią, niežtinčią, pažeistą odą atšaldykite šaltu kompresu (tinka mėtų, ramunėlių, šalavijų nuoviras) ar vėsiu, tik ne šaltu tekančiu vandeniu. Padeda šaltas žaliosios arbatos kompresas, avižinių dribsnių kompresas.
Kitais atvejais naudotinos žaizdoms ir nudegimams skirtos priemonės, mažinančios skausmą, saugančios žaizdą nuo bakterijų ir skatinančios odos gijimo procesus.
Niežulį ir perštėjimą mažina antihistamininiai vaistai ir tepalai. Nereikėtų vartoti tepalų, kurių sudėtyje yra anestetikų, nes jie gali dar labiau suerzinti odą, taip pat tepalų, kurie yra pagaminti aliejaus pagrindu, nes gali užsikimšti poros, sutrikti normalus odos kvėpavimas.
