Pasaulio chirurgai Vilniuje tarėsi, kaip pažaboti storosios žarnos vėžį

Iš Australijos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Europos susirinkę į Vilnių vėžio ekspertai neleido veltui laiko. Lietuvos sostinėje apsilankė garsūs lektoriai daugiau nei iš 20 valstybių.

Prieš 50 metų įkurta Pasaulio universitetų kolorektalinių chirurgų draugija, vienijanti šios srities chirurgus ir besiorientuojanti į akademinį sluoksnį, pasirinko Vilnių neatsitiktinai.

Šios organizacijos direktoriaus pavaduotojas yra Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vadovas profesorius Narimanas Samalavičius. „Jei Lietuva nebūtų žinoma kaip šalis, kurioje sparčiai tobulėja medicina, šie specialistai niekada nebūtų čia atvykę. Mums didelė garbė, nes tai - ir mūsų instituto pripažinimas“, - džiaugėsi N.Samalavičius.

Susitikti su pasaulio ekspertais atvyko gydytojai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Baltarusijos, Estijos ir Lenkijos chirurgai.

- Kodėl storosios žarnos ligoms pastaruoju metu skiriamas toks didelis dėmesys? - pasiteiravau profesoriaus N.Samalavičiaus.

- Nė viena liga mūsų institute nėra paskelbta prioritetine, nes kiekvienam pacientui yra svarbi ta liga, kuria jis serga.

Kita vertus, storosios žarnos vėžys - tema, kuria pasaulyje daug diskutuojama. Ne tik Lietuvoje registruojama vis daugiau naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Tokia tendencija yra visame pasualyje.

Kita svarbi aplinkybė - pasiekta didžiulė pažanga, tiek diagnozuojant šį susirgimą, tiek gydant.

Prieš 20 metų nustačius pacientui IV stadijos storosios žarnos vėžį, išgyvenamumas siekdavo vos 6 mėnesius.

Dabar daug kas pasikeitė. Nustačius IV stadijos storosios žarnos vėžį, įmanoma laimėti dvejus metus, nes turime vaistų ir įvairių invazinių priemonių, padedančių gydyti metastazes.

Dėl naujų chemoterapinių vaistų ir naujų gydymo metodikų galima padėti net tokiu atveju, kuris anksčiau buvo vadinamas beviltišku.

- Iš visų virškinamojo trakto onkologinių susirgimų storosios žarnos vėžys šiuo metu lengviausia pasiduoda gydymui. Tai teikia vilčių.

Deja, neretai į medikų rankas žmogus pakliūna tada, kai vėžys būna išplitęs. Išeitis viena - būtina tikrinti sveikus žmones.

Prieš trejus metus Lietuvoje pradėjo veikti storosios žarnos vėžio prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, finansuojama valstybės. Mes, onkologai, raginame būtinai dalyvauti šioje programoje, nes tai gali išgelbėti gyvybę.

Ji skirta sveikiems žmonėms nuo 50 iki 75 metų, kurie niekuo nesiskundžia. Tereikia atlikti slaptojo kraujo testą. Tai - specialus reagentas, nustatantis, ar išmatose yra hemoglobino, patenkančio į virškinamąjį traktą iš storosios žarnos.

- Galime remtis tik instituto patirtimi. Mūsų duomenys yra tokie: atlikus slaptojo kraujo testą ir specialų žarnyno tyrimą kolonoskopiją, kas ketvirtam aptiktas polipas, o kas dvidešimtam - storosios žarnos vėžys.

Polipai - ikivėžiniai patikimai, juos pašalinus, įmanoma išvengti storosios žarnos vėžio.

Vadinasi, nėra ko bijoti, juk pas gydytojus einame tam, kad laiku būtų užbėgta vėžiui už akių.

- Navikas būna ankstyvųjų stadijų. Neretai storosios žarnos vėžio gydymas baigiasi operacija, nereikia chemoterapijos, žinoma, jei yra I stadija.

Nustačius 3-ąją stadiją, gydymas kur kas sudėtingesnis, nes tenka pradėti nuo spindulinės terapijos, vėliau taikoma operacija ir chemoterapija.

- Jei prieš keletą dešimtmečių, nustačius ligą, turintis materialių galimybių Lietuvos gyventojas dažniausiai vykdavo gydytis į Vakarus.

Dabar taip nėra, nors Lietuvoje dar ne visi prieinami metodai, pavyzdžiui, nėra robotų chirurgijos.

Mes žengiame koja kojon su pasauliu, Lietuvos galimybės jau leidžia užtikrinti gerą gydymo kokybę.

- Storosios žarnos vėžio atvejų ypač daugėja išsivysčiusiose šalyse - tai susiję su mitybos įpročiais, antsvoriu, nejudriu gyvenimo būdu, dideliu raudonosios mėsos vartojimu.

Taip pat yra svarbus paveldimumas. Nustačius paveldimo vėžio sindromą tokiems asmenims yra taikoma speciali patikra, jiems nereikia laukti, kol sukaks 50 metų.