Taip pat išsiaiškinta, kad pasyviai rūkantys vaikai, skirtingai nuo vaikų, kurie nebūna vienoje patalpoje su rūkančiais suaugusiaisiais ir neįkvepia tabako dūmų, dažnai turi polinkį į antisocialinį elgesį.
Kanados Monrealio universiteto mokslininkės daktarės Caroline Fitzpatrick ir Linda Pagani savo moksliniame tyrime pasinaudojo naujagimių ir jų ankstyvos vaikystės sociopsichologinės statistikos duomenimis.
Į mokslininkių akiratį pateko tėvai, turintys didelį rūkymo stažą, ir tos mamos bei tėčiai, kurie laikėsi sveiko gyvenimo būdo.
Tyrimo autorės pirmiausia išanalizavo mažų vaikų elgesį, o po to palygino rodiklius ir nustatė, kad pasyvus rūkymas ankstyvoje vaikystėje palieka pėdsaką vaiko psichikoje ilgus metus, rašo „Science News“.
Anot tyrėjų, pasyvus rūkymas gali neigiamai veikti vaiko psichiką tol, kol jam sueis dešimt metų.
Jei kelerius metus vaikas kvėpuoja kenksmingais dūmais, jis ne tik įgyja priklausomybę nuo tabako, bet ir tampa agresyviu bei piktu paaugliu. Taip nutinka dėl to, kad mažylių smegenys pirmaisiais gyvenimo metais tik pradeda prisitaikyti prie įvairių socialinių funkcijų, o deguonies stygius ir toksinės medžiagos ne tik kenkia, bet ir trukdo normaliai vystytis nervų sistemai.
Parengė Sniegė Pilypienė
