Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė, medicinos psichologė Aina Adomaitytė teigia, kad gąsdinimas paveikia toli gražu ne kiekvieną, o dažnam - tik padidina norą savo plaučiais išbandyti cigarečių poveikį ir suvaidinti maištą.
Kalti ir patys tėvai
Priežasčių, dėl ko vaikai pradeda rūkyti, apstu. Kartais paaugliai cigaretę prisidega iš smalsumo ar noro pasirodyti prieš kitus, tačiau neretai tampa ir aplinkybių įkaitais. Nuolat kvėpuodami rūkančių tėvų dūmais, vaikai ne tik patiria pasyvaus rūkymo žalą, bet ir patys turi didesnį polinkį į priklausomybę.
Rūkančių tėvų vaikai dažniau suserga bronchine astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, o 8 valandos praleistos prirūkytoje nevėdintoje patalpoje jiems sukelia tokią pačią žalą, kaip surūkytas cigarečių pakelis.
Pasak psichologės A. Adomaitytės, tėvai klysta manydami, kad norint nepakenkti savo vaikams, pakanka nerūkyti jiems būnant šalia.
„Tėvai išeidami rūkyti į balkoną ar kiemą įsivaizduoja, kad vaikui žalos nedaro. Jie klysta. Mat plaučiai, priklausomai nuo organizmo, ventiliuojasi per pirmas dešimt minučių po rūkymo. Vadinasi, tėvai išlipa iš mašinos, parūko ir automatiškai vėl sėda atgal, tada iš savo organizmo pašalina anglies monoksidą, kurį sukvėpuoja jų vaikai“, – tėvų klaidą pabrėžia specialistė.
Dar didesnę įtaką vaiko elgesiui turi mamos. Jei moteris rūko per visą nėštumą, ji rizikuoja persileisti, pagimdyti neišnešiotą, negyvą ar su įvairiais apsigimimais kūdikį, taip pat užprogramuoja didelį būsimos atžalos polinkį į priklausomybę.
„Jeigu mama visą laiką, kol laukėsi kūdikio, rūkė, augdamas vaikas nuolat rūkė pasyviai, tai jau yra žala. Priklausomybė jam daug greičiau susiformuoja. Tokiam vaikui užtenka tik pabandyti ir jis daug greičiau taps priklausomas“, – kalbėjo Jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė.
Draugų pasiūlymams atsispirti sunku
Vaikai rūkydami dažnai nori parodyti tėvams, kad yra suaugę ir nepriklausomi. Mergaites rūkyti paskatina ir visuomenėje suformuota iliuzija, kad toks veiksmas suteikia patrauklumo.
„Paauglėms atrodo, kad užsidegusios cigaretę jos pasidarys moteriškos, seksualios, patrauklios ir suaugusios. Atrodo tarsi viskas išsipildo, susidaro vaizdas, kad jos viską gali“, – vaikų psichologiją aiškina A. Adomaitytė.
Pasak jos, reikia nepamiršti ir to, kad vaikai yra labiau pažeidžiami, o paauglystėje atsiranda nuotaikų kaita ir tuomet net menkiausios smulkmenos jiems tampa didžiausiomis gyvenimo katastrofomis. Išgirsta informacija, kad rūkymas neva padeda suvaldyti stresą, juos paskatina tai išbandyti.
„Vaikas nežino, ar cigaretės padeda nusiraminti, ir to nėra pajutęs, bet daug kartų girdėję tokią informaciją, ja patiki.
Iš tikrųjų nurimstama per gilų įkvėpimą, iškvėpimą. O žmonės kartais įsivaizduoja, kad nurimsta nuo rūkymo ir taip klaidina vaikus. Jokia cigaretė nenuramina - nikotinas neturi tokio poveikio. Žmogų raminti gali bet koks veiksmas - lygiai taip pat galima ploti rankomis, piešti gėles ar glostyti katę“, - dėstė Jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė.
Jaunimui didelę įtaka daro draugai. Psichologė pastebi, kad vaikai nieko nedaro po vieną, o buriasi į grupes. Tad, kol dar nėra priklausomi, rūko tik būdami draugų kompanijoje. Pasak moters, jiems buvimas kartu suteikia saugumo jausmą, tačiau yra ir kita rūkymo gaujomis priežastis.
„Vaikai dažnai tiesiog nori pritapti ir nesugeba atsisakyti, nes jie nėra auginami kaip asmenybės. Tėvai duoda tik žinias, ir nesuteikia vertybinio pagrindo bei įgūdžių, kaip atsisakyti cigaretės ar įveikti stresą“, – aiškina A. Adomaitytė.
Moters teigimu, cigaretės paaugliams tampa ir būdu realizuoti save: „Merginos save išreiškia šukuosenomis, rūbais ar dar kuo. Berniukai pradeda muštis, o norint tai daryti, turi būti tvirti, pasportuoti, reikia daug pastangų, o čia atrodo užtenka tik cigarečių nusipirkti ir jau įgauni pranašumo“.
Daug paslėptos reklamos
Pasak psichologės, visuomenėje rūkymas yra socialiai priimtinas reiškinys. Kauno Jaunimo narkologijos pagalbos centre dirbanti moteris dažnai bendrauja su rūkyti pradėjusių vaikų tėvais ir pastebi, kad rūkymo problemai jie skiria mažiausiai dėmesio.
„Kad tėtis rūko yra normalu, kad mama rūko dabar jau irgi normalu ir dažniausiai netgi su vaikais kalbant pernelyg neakcentuojamas rūkymas. Akcentuojama, kad vaikas nevartotų narkotikų, neprisigertų, apie rūkymą tėvai dažnai net nekalba.
Jie atkreipia dėmesį, kai iš jų pačių pradedamos vogti cigaretės arba vaikams nebeužtenka dienpinigių“, – kalbėjo Pagalbos centro vadovė.
Moteris pabrėžia, kad prie vaikų rūkymo problemos prisideda tabako pramonė. Atviros tabako gaminių reklamos jau seniai nebėra, tačiau, pasak psichologės, vaikai mato labai daug paslėptos reklamos žiūrėdami filmus, skaitydami knygas ar vartydami žurnalus.
„Aš neįsivaizduoju ar per vakarą būtų bent vienas filmas, kuriame nebūtų rodomas rūkymas ar alkoholio vartojimas. O dažniausiai, jei rodomos tokios scenos, tai jos asocijuojasi su pasimėgavimu, linksmybėm ar atsipalaidavimu“, – pastebi A. Adomaitytė.
Specialistė mano, kad tikra tabako produkcija yra kuriama specialiai paaugliams pritraukti: „Pavyzdžiui plonosios cigaretės yra skirtos moterims arba paaugliams - suaugę vyrai tokias retai rūko. Arba cigaretės su mentoliu. Dauguma rūkančiųjų turi fizinę priklausomybę, o cigaretės su mentoliu kaip saldainis - skanios. Tačiau jos yra labai pavojingos, nes rūkant mėtines cigaretes tabako dūmai dėl mentolio poveikio įtraukiami giliau ir sukelia dar didesnius sveikatos pažeidimus“.
Jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė pastebi ir naują paauglių madą – elektronines cigaretes, kurios jaunimą traukia dėl išskirtinės savo išvaizdos.
„Paaugliams elektroninės cigaretės yra nauja banga, nes tie, kurie yra nerūkantys, įsivaizduoja, kad čia nieko kenksmingo. Paaugliai perka tas cigaretes, tie antgaliukai yra puošti Swarovski kristalais, aprašinėti ar spalvoti. Įprastų cigarečių dar nėra žalių, mėlynų, raudonų ar rožinių, bet elektroninės yra“, – naujas pagundas pasakojo A. Adomaitytė.
Jos teigimu, tabako pramonė orientuojasi į paauglius, nes į rūkymą įtraukdama 14-24 metų amžiaus jaunimą, ji užsitikrina sau klientus 25 metams į priekį.
„Mokslininkų nustatyta, kad kuo anksčiau vaikai pradės rūkyti, tuo greičiau taps priklausomi. Yra padaryti naujausi amerikiečių tyrimai, kad vaikams, kurie iki 8 metų bandė rūkyti, kyla net 80 proc. tikimybė tapti priklausomiems. O nepradėjus rūkyti iki 21 metų skaičiuojama vos ne 100 proc. tikimybė, kad tikrai nepradės. Kai paaugliai tampa priklausomi ir užauga, tada jau į juos nebereikia investuoti, nes cigaretes jie vartoja kaip maistą“, – kalbėjo psichologė.
Reikia paaiškinti, o ne drausti
Psichologė pastebi, kad tėvai neretai savo atžalas nuo priklausomybės saugo griežtu draudimu. Tačiau, pasak jos, tėvai neturėtų drausti rūkyti ar gąsdinti vaikus mirtimi ir vėžiniais susirgimais. Jie turėtų paaiškinti, kodėl vaikas negali taip elgtis ir kalbėti apie trumpalaikę rūkymo žalą, kurią jis gali pajusti vos parūkęs.
„Jeigu vaiką pradėsi gąsdinti, kad jam bus plaučių vėžys, jis nesuvoks, nes jo mokyklos aplinkoje to dar nebuvo nutikę. Vaikas turi suprasti, kad čia ir dabar jam kažkas gali atsitikti. Juk tai, kas galbūt įvyks po 50 metų jam nerūpi“, – teigia moteris.
Kuomet jaunimo narkologijos pagalbos centro darbuotojai lankosi mokyklose, vaikams pasiūlo patiems pasimatuoti pulsą prieš pamoką ir po pertraukos.
Epizodiškai rūkantys mokiniai pastebi akivaizdų pulso padidėjimą, o tai, pasak psichologės, pirmas vaikams jaučiamas rūkymo sukeltas efektas ir tada jie pradeda save stebėti.
Tėvai ir mokyklos darbuotojai vaikams dažnai aiškina tik tai, kaip blogai yra rūkyti, bet sprendimo, kaip įveikti stresą ar atsispirti draugų raginimui, nepasiūlo.
„Jei tėvai mato, kad atžala nerimastinga, kažkas atsitiko mokykloje, o vaikas nenori kalbėti, tuomet reikia pabūti kartu, pavyzdžiui, pavedžioti šunį ar pasivaikščioti. Reikia vaiką mokyti psichologiškai įveikti stresus, kuriuos jis visą gyvenimą patirs, o ne leisti jam įsivaizduoti, jog rūkymas gali nuraminti. Jeigu mes užpildysim tuos socialinius veiksnius, auginsim tvirtą asmenybę, natūraliai išmokysim kitaip elgtis ir skatinsim, kad vaikas rūkyti tiesiog nenorėtų“, – patarė specialistė.
Rūkantys tėvai neretai jaučiasi neturintys teisės mokyti vaikų nepasiduoti žalingiems įpročiams.
Pasak psichologės, tėvai turėtų nebijoti su vaikais dalytis savo patirtimi, nes nuoširdūs žodžiai gali tapti puikiu paaiškinimu: „Paprasčiausiai tėvai gali pasakyti, ką patys jaučia rūkydami, pavyzdžiui, aš pats rūkau, visą laiką galvojau, kad galiu tai valdyti, kad esu stiprus, sugebu susitvarkyti su darbais, išspręsti problemas, bet šitos išspręsti negaliu. Kol tu dar nepradėjai, kol dar tu neįklimpęs, nesielk taip, nes bus lygiai taip pat, tu mane matai kaip stiprų tėvą, bet aš turiu silpnybę ir dėl to aš kalbu su tavimi, nes nenoriu, kad tu turėtum tą pačią bėdą“.
Kaip teigia A. Adomaitytė, norint vaikus apsaugoti nuo rūkymo, reikia, kad visi informaciją jiems teikiantys šaltiniai veiktų išvien. Tačiau ji pabrėžia, kad šiuo klausimu net įstatyminė bazė nėra sutvarkyta: „Yra paliktas įstatymo paradoksas, nes vaikas negali pirkti cigarečių, bet turėti ir rūkyti gali, o baudžiami yra nebent už viešosios tvarkos pažeidimą“.
Pasak psichologės, padėtų ir tai, jei būtų priimta direktyva dėl cigarečių pakelių suvienodinimo: „Dabar jaunimui vos ne prestižas šalia gero telefono išsitraukti dar ir brangių cigarečių pakelį. Bet kai visi jie bus vienodi su baisiais paveiksliukais, tada vaikai nebenorės jų dėti sau prieš akis ir matyti vaizdus su išpuvusiai dantimis, gerklų vėžiu ar dar kažkuo“.
Moters teigimu, vaikus veikia paslėpta tabako reklama, žiniasklaida, rūkymo toleravimas viešose vietose, suaugusiųjų rūkymas, bendraamžių spaudimas ir cigarečių prieinamumas.
„Jei mes visus tuos socialinius veiksnius pastabdysim ir šalia to labai daug dėmesio skirsime asmenybės auginimui galėsime vaikus labiau apsaugoti nuo rūkymo priklausomybės“, – teigė Jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė.
