Tai nėra paprastas peršalimas. Šių simptomų pasireiškimą lemia alergenai, kuriais tampa ore sklandančios žiedadulkės.
Pirmaisiais pavasario mėnesiais - medžių: alksnių, beržų, lazdynų žiedadulkės, vėliau – žolių, ypač miglinių šeimos, žiedadulkės. Vasaros pabaigoje – piktžolių žiedadulkės.
Minėtų simptomų visuma yra ligos, vadinamos šienlige, arba mediciniškai – polinoze požymiai.
Serga kas ketvirtas
Posakis „sloga – ne bėda” šiuo atveju visiškai netinkamas.
Statistika rodo, kad sezonine alergine sloga (polinoze), serga ketvirtadalis 13-21 metų jaunuolių, tai yra, daugiau kaip 9 milijonai pasaulio gyventojų. Tai – Amerikos astmos, alergijos ir imunologijos akademijos (AAAAI) 2004 metų duomenys.
Australijoje atliktos apklausos duomenimis, sezoninis alerginis rinitas – antra pagal dažnį liga, kuria sergantys nurodo patys apklaustieji.
Šienligė trukdo išlaikyti egzaminus
2003 metais atlikta Jungtinės Karalystės gyventojų apklausa parodė, kad vienam iš keturių (25,6 proc.) apklaustųjų bent kartą gyvenime buvo pasireiškę alergijos simptomai, dažniausiai alerginio rinito.
2010 metais publikuoto Jungtinėje Karalystėje atlikto žiedadulkių koncentracijos pokyčio vertinimo duomenys parodė, kad žiedadulkių koncentracijos ženkliausias padidėjimo laikotarpis sutampa su egzaminų sesijomis, o sergančiųjų šienlige egzaminų rezultatai būna prastesni nei sveikų asmenų ar net jie dažniau neišlaiko egzaminų.
Simptomai užklumpa skirtingu laiku
Lietuvoje situacija yra labai panaši. Manoma, kad polinoze serga apie 15-20 proc. gyventojų.
Skiriasi simptomų pasireiškimo pradžia, kuri labai priklauso nuo augalų žydėjimo laiko, o šis – nuo meteorologinių sąlygų ir augalų rūšies.
Pirmasis pavasarinis žiedadulkių pikas Lietuvoje įprastai būna kovo 30 – gegužės 30 dienomis.
Anksčiausiai augalai pradeda žydėti pietinėje Lietuvos dalyje, vėliau – šiaurės rytų, pajūrio, o vėliausiai – šiaurės vakarų dalyje.
Ligą lemia progresas
Kodėl daugėja sergančiųjų alergija?
Taip yra todėl, kad kasmet daugėja naujų sintetinių junginių, naujų vaistų, tai yra, medžiagų, kurios įjautrina organizmą, o šis pradeda su jomis kovoti.
Be to, dėl nuolat spartėjančio gyvenimo tempo, vis dažniau sukeliančio stresą, organizmas nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.
Skirtumai nuo peršalimo
Įprastinis virusinis peršalimas yra viena dažniausių ūminio rinito formų. Jo metu be „nosies simptomų” dažnai pasireiškia ir mialgija, ir/ar gerklės skausmas.
Paprastai liga trunka nuo 10 dienų iki 2 savaičių. Bet jeigu pacientą vargina mėnesį besitęsiantis „pavasarinis ar vasarinis peršalimas”, reikėtų pagalvoti apie alerginį rinitą, arba šienligę.
Jis gali ūmiai įsižiebti polinozės sezono metu ar ūmiai pasireikšti tiesiogiai kontaktuojant su alergenu.
Svarbu vengti alergenų
Gydant alerginį rinitą, kaip ir bet kurią alerginę ligą, svarbiausia yra sužinoti jį sukėlusius alergenus. Tą gali padaryti tik gydytojas, atlikęs alergologinius tyrimus.
Kai alergenas žinomas, labai svarbu jo vengti. Reikėtų kuo mažiau kontaktuoti su alergenu: vengti žydinčių pievų, nenupjautų javų ypač gražiomis, vėjuotomis vasaros dienomis, nerūkyti žydėjimo metu, nevartoti augalinės kosmetikos, vaistažolių kremų, vėdinti kambarius anksti rytą ir vėlai vakare, kai žiedadulkės jau būna nusėdusios, kasdien valyti dulkes drėgna medžiaga, vengti vabzdžių įkandimų.
Dingus kontaktui su alergenu, dingsta ir ligos požymiai.
Jei to padaryti neįmanoma, būtina naudoti gydytojo skirtus vaistus (geriamuosius ir/ar purškiamus į nosį), kurie mažina ligos simptomus.
Kartais skiriama specifinė imunoterapija, kurios metu organizmas „tarsi pripratinamas“ prie alergeno, išsivysto imuninė tolerancija.
Liaudies metodai gali pakenkti
Šeimos gydytojai turėtų nepamiršti polinoze sergantiems pacientams paaiškinti profilaktikos priemones augalų žydėjimo sezono metu bei priminti, kad žiedadulkių gausu ne tik ore sezono metu. Jų visuomet esti meduje. Kryžminės alerginės reakcijos gali pasireikšti ir valgant augalinius produktus.
Be to augalai, kuriems įsijautrinęs paciento organizmas, gali būti sudedamoji homeopatinių vaistų dalis, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodantys „nekalti” vaistai ar liaudiški metodai gali pabloginti polinozės eigą.
Straipsnio autorė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Alergologijos ir klinikinės imunologijos sektoriaus vadovė.
