Tyrimai modernia įranga: ar visada reikia kompiuterinės tomografijos?

Kokie tyrimai priskiriami brangiesiems? Kokia yra brangiųjų tyrimų, tarp jų – kompiuterinės tomografijos, kompensavimo tvarka? Kada šie tyrimai yra būtini ir kada gali būti žalingi sveikatai? Ar jų visada reikia? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėja Nijolė Bijanskienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Tomografijų skyriaus vadovas, gydytojas radiologas prof. Saulius Lukoševičius.

N. B.: Prie brangiųjų tyrimų priskiriami hemodializės, hiperbarinės oksigenacijos procedūros, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ir pozitronų emisijos tomografiniai tyrimai. Kompiuterinė tomografija Lietuvoje taikoma vis plačiau: 2012 ir 2013 m. ligonių kasos sudarė sutartis su 44 gydymo įstaigomis ir jų padaliniais dėl įvairių kompiuterinės tomografijos tyrimų. Kauno TLK veiklos zonoje (Kauno ir Marijampolės apskrityse) šias paslaugas 2012 ir 2013 m. teikia 8 įstaigos, su kuriomis sudarytos sutartys dėl šių paslaugų apmokėjimo PSDF lėšomis. 2012 m. Kauno TLK apmokėjo už kompiuterinės tomografijos tyrimus 38-ioms šias paslaugas suteikusioms gydymo įstaigoms.

2012 metais Kauno ir Marijampolės apskričių gyventojams atlikti 36 883 kompiuterinės tomografijos tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis, o tai 1 797 tyrimų daugiau nei 2011 m. 2013 m. pirmąjį ketvirtį jau atlikti 9 375 kompiuterinės tomografijos tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis, t.y. 8 proc. mažiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

S. L.: Šiais laikais jonizuojančioji spinduliuotė naudojama gana plačiai: kaulų lūžių, plaučių, žarnyno ligų diagnostikai, prarytų daiktų nustatymui ir t.t. Rentgeno nuotrauka reikalinga bet kurios srities gydytojui, juolab chirurgui, onkologui ar odontologui. Kompiuterinė tomografija – vienas iš radiologinių tyrimo metodų, kai naudojant rentgeno spindulius galime pamatyti organizmo vidinę struktūrą, jos pakitimus. Kompiuterinė tomografija – tikslesnis tyrimas nei paprasta rentgeno nuotrauka, o magnetinio rezonanso tyrimas – daugeliu atvejų dar tikslesnis nei kompiuterinės tomografijos tyrimas. Šiuos brangius tyrimus atlieka beveik kiekviena didesnė gydymo įstaiga. 2012 m,. pabaigoje Lietuvos gydymo įstaigose buvo 66 kompiuterinės tomografijos aparatai. Lietuvoje daugiausiai tyrimų atliekama tiriant nervų sistemos bei sąnarių patologiją, mažiau – pilvo, krūtinės ląstos. Kiek kokių kompiuterinės tomografijos tyrimų atliekama priklauso nuo ligoninės profilio, pacientų kontingento, jų gydymo galimybių ar radiologų, radiologijos technologų kompetencijos.

S. L.: Daugėja atvejų, kai pacientai pageidauja kompiuterinės tomografijos tyrimo. Tačiau kiekvienam vertėtų pagalvoti, ar tikrai tokio tyrimo reikia. Juk kompiuterinės tomografijos metu gaunama nemaža apšvitinimo dozė. Apskaičiuota, kad vienos pilnos pilvo kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna tokią jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, kokią gautų atlikus 250 paprastų rentgeno nuotraukų! Dažniausiai, kuo plonesniais pjūviais atliekamas tyrimas, tuo apšvitos dozė yra didesnė.

Neabejotina, tik gydytojas turi spręsti, ar pacientui reikalingas kompiuterinės tomografijos tyrimas.

S. L.: Pasaulyje ir Lietuvoje per kelerių metų laikotarpį apšvitinimo problema tapo itin aktuali. Kaip ir kitur, Lietuvos gydymo įstaigose kasmet atliekama vis daugiau kompiuterinės tomografijos tyrimų: 2009 m. – 178 398, 2010 m. – 189 806, 2011 m. – 212 305 tyrimų (2012 m. oficialių duomenų dar nėra). Žmonės nė nežino, kad spindulių dozės, kurias žmogus gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, yra vienos didžiausių radiologinėje diagnostikoje.

Dozė priklauso nuo tyrimo trukmės, tiriamos vietos ir pan. Pavyzdžiui, tiriant juosmeninę stuburo dalį (ypač didesnio ūgio ir svorio pacientui), jos gali siekti net 10 - 15 mSv; mažesnės dozės – apie 2,3 mSv – gaunamos kompiuteriniu tomografu tiriant galvą.

Pacientams patarčiau primygtiniai nereikalauti, kad gydytojas skirtų atlikti tyrimą kompiuteriniu tomografu ar magnetiniu rezonansu. Klauskite gydytojo, koks jo šalutinis poveikis. Gydytojas turėtų priminti, kad per didelė jonizuojančioji spinduliuotė gali išprovokuoti vėžį, skatinti genetinius pokyčius ir mutacijas, sukelti apsigimimus ateities kartose. Gydytojas, skirdamas rentgeno diagnostikos procedūrą, turi atsakingai įvertinti tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai. Jei tai nėra skubus atvejis, ir dar galima apseiti be šio tyrimo, gydantis gydytojas turėtų aptarti problemą su radiologu, paaiškinti situaciją pacientui ir parinkti optimalų tyrimo metodą.

Magnetinio rezonanso tomografijos aparatu negalima tirti ligonių, kurių organizme yra metalo. Tai širdies stimuliatoriai ir defibriliatoriai, insulino ar kitų vaistų pompos, sąnarių protezai, metaliniai implantai ar kabutės po chirurginių operacijų, metalo skeveldros akyje.

Šie tyrimai netinka žmonėms, bijantiems uždarų patalpų. Pastaruosius pacientus esant būtinybei tenka tirti su narkoze.

Kompiuterinės tomografijos, kaip ir bet kurio rentgenologinio tyrimo, negalima atlikti nėščioms moterims (iki 1-mo nėštumo trimestro pabaigos, kai formuojasi vaisiaus organai), nes radiacinis laukas gali sukelti vaisiaus perkaitimą. Todėl, jei laukiatės kūdikio (ar tuo abejojate), būtinai apie tai informuokite jus gydantį gydytoją ar gydytoją radiologą.

Atsargiai tyrimus rentgeno spinduliais reikėtų skirti ir vaikams, kurie jonizuojančiajai spinduliuotei yra jautresni nei suaugusieji.

S. L.: Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas būtinas, kai pacientui reikia greitai nustatyti tikslią ligos diagnozę, kai yra planuojama chirurginė intervencija, kai po ūmaus susirgimo pirmosiomis valandomis tenka gelbėti paciento gyvybę, kai kitais diagnostikos metodais negalima atlikti reikiamo ištyrimo ir t.t. Tai gali būti įvairios galvos smegenų-stuburo traumos, navikai, kraujotakos sutrikimai, ūminės pilvo-krūtinės ląstos kraujagyslių ligos, kaulų lūžimai, komplikuoti minkštųjų audinių ar vidaus organų pažeidimai. Kokį tyrimo metodą pasirinkti, sprendžia paciento sveikatos būklę geriausiai žinantis gydantis gydytojas, idealiausiu atveju – pasitaręs su gydytoju, radiologu,parenka ligoniui tinkamiausią tyrimo planą.

Pirmiausiai kompiuterinė tomografija turėtų būti skiriama skubios pagalbos, reanimacijos skyrių pacientams po sunkių galvos-nugaros smegenų traumos, epilepsijos priepuolių, komplikuotus kaulų lūžimų, kraujagyslių užsikimšimo, ar jų vidinės sienelės įplyšimo įvertinimui ir kt.

Pakartotinai kompiuterinė tomografija atliekama pacientams, stebimiems dėl navikinių susirgimų, galvos smegenų, stuburo, krūtinės ar pilvo ligų.

Taigi, esant ypač sunkiai, ūmiai patologijai, kompiuterinės tomografijos vengti nereikėtų.

N. B.: Ar tyrimą reikia atlikti nedelsiant, ar planine tvarka, sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, kompiuterinės tomografijos tyrimai yra atliekami tą pačią dieną. Jei tai nėra būtinosios medicininės pagalbos atvejis, tyrimai yra atliekami planine tvarka. Priminsiu, kad pacientas, gavęs siuntimą, turi teisę pasirinkti, kurioje įstaigoje bus atliktas šis tyrimas. Šiuo metu laukimo trukmė skirtingose įstaigose yra nuo 1 iki 30 dienų.

N. B.: Kompiuterinės tomografijos tyrimas, apmokamas PSDF lėšomis, atliekamas pacientams, turintiems antrinio ar tretinio lygio paslaugas teikiančio specialisto siuntimą. Siuntimą nemokamam tyrimui gali išrašyti specialistas, kurio teikiamos paslaugos yra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, tai yra įstaiga yra sudariusi sutartį su TLK dėl šio specialisto teikiamų paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. Specialistai žino, kad siuntimas gali būti išduodamas pagal ligų bei indikacijų sąrašą (jame surašyta, kokiais atvejais taikomi iš PSDF biudžeto apmokami tyrimai). Tam tikrais atvejais yra nurodoma, kokie tyrimai pacientui turi būti atliekami prieš kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Žinotina, kad magnetinio rezonanso tyrimui pacientas siunčiamas tik tuomet, kai yra išnaudotos kitų tyrimų galimybės, – kai kiti tyrimo metodai yra nepakankamai informatyvūs ir būtina patikslinti ligos diagnozę.

Pasitaiko, kad gydytojai nepagrįstai skiria magnetinio rezonanso tyrimus: pavyzdžiui, šių metų sausio mėnesį Kauno TLK patikrinus vienos gydymo įstaigos siuntimus magnetinio rezonanso tyrimui paaiškėjo, kad iš 26 siuntimų, net 12 buvo nepagrįsti. Taigi gydytojams reikėtų labai atsakingai įvertinti tyrimo poreikį ir neskubėti skirti minėtų brangiųjų tyrimų. O jeigu pacientas, nepaisydamas gydytojo vertinimo, vis dėlto pageidauja, kad jam vis tik būtų atlikti šis tyrimas, tokiu atveju už tyrimą turės pats susimokėti.