Katarakta - tylus regėjimo vagis

Pakeitus drumstą lęšiuką dirbtiniu, kai kurie pacientai yra išleidžiami namo po kelių valandų, kai kurie - kitą parą.

Lęšiuko drumstėjimas - viena dažniausių priežasčių, kodėl žmogus netenka regėjimo. Laimei, pacientui įmanoma padėti. O kataraktos operacija šiuo metu yra vertinama kaip viena sėkmingiausių iš visų chirurgijos sričių.

Prieš 20 metų, kai Santariškių klinikų Akių ligų centro direktorius R.Ašoklis pradėjo klinikinę praktiką, būdavo įprasta, kad po kataraktos operacijos ligonis praleisdavo skyriuje apie savaitę.

Geriausiu atveju jį išleisdavo į namus praėjus 5 paroms po operacijos. Dabar tokia pooperacinė priežiūra ir gydymas yra neįsivaizduojamas.

Pasaulyje pirmą kartą dirbtinis lęšiukas buvo įsodintas XX amžiaus viduryje - 1952-siais tai atlikęs Didžiosios Britanijos oftalmologas Haroldas Ridley'us nebuvo vien giriamas.

Dirbtinis lęšiukas - svetimkūnis, todėl, kaip ir kiekviena nauja technologija, toks operavimo būdas nebuvo sutiktas vien su džiaugsmu.

Santariškių klinikose pirmą kartą intraokulinis lęšiukas įsodintas 1991-aisiais, tai atliko tuometinė Akių ligų skyriaus vedėja gydytoja Rasa Bagdonienė, o Kauno klinikose tokia operacija buvo atlikta šiek tiek anksčiau.

- Prieš keletą dešimtmečių gydytojai laukdavo, kol lęšiukas galutinai išburks ir tik tada būdavo patariama atlikti kataraktos operaciją. Kaip pasikeitė požiūris į tokią operaciją? - paklausiau Santariškių klinikų Akių ligų centro direktoriaus docento Rimvydo Ašoklio.

- Dėl naujų technologijų pooperacinis gydymas ligoninėje vis trumpėja. Prieš 10 metų tai užtrukdavo vidutiniškai tris paras.

Pradėjus taikyti ultragarsą, įvyko esminis perversmas. Tokios kataraktos operacijos privalumas - pjūvis, kurio skersmuo gali siekti 1,8-2,6 milimetro.

Per šį pjūvį yra šalinamas susidrumstęs lęšiukas ir į jo vietą įdedamas dirbtinis.

- Po operacijos dažnai įspėjate pacientą, kad nereikia traukti siūlų. Ar siūlai nebenaudojami operuojant akis?

- Lęšiuko optinė dalis sudaro apie 5-6 milimetrus. Sulanksčius lęšiuką, jį įmanoma įsodinti per 2-3 kartus mažesnį pjūvį. Kuo mažesnis pjūvis, tuo mažiau rizikos, kad infekcija įsiskverbs į akies vidų.

Šiuo metu daug operacijų yra baigiama neuždedant siūlo. Kadangi žaizda yra modeliuojama taip tunelis, nėra grėsmės, kad jos kraštai atsivers ir atitols vienas nuo kito.

Tačiau yra žmonių, kurie nevalingai gali patrinti akį, todėl mes nesigiriame, kad visus paleidžiame be siūlės.

Būna atvejų, kai praėjus dviem paroms po operacijos žmogus nesitveria kailyje, sėda vairuoti automobilį arba pradeda sportuoti. Iš tikrųjų tik praėjus savaitei po kataraktos operacijos yra leidžiama bėgioti. Bet ne anksčiau.

Kita vertus, uždėjus siūlę po pusmečio reikia papildomo vizito.

- Kodėl yra sakoma, kad kataraktos operacijos sėkmė beveik šimtaprocentinė?

- Didžiausias XX amžiaus oftalmologijos pasiekimas yra šiuolaikinis kataraktos chirurginis būdas. Todėl apakęs žmogus vėl gali matyti.

Yra vienas privalumas - vietinė nejautra. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai dėl gretutinių ligų ar kitų veiksnių tenka keisti lęšiuką taikant bendrąją nejautrą.

To prireikia žmonėms, kurie dėl sąnarių ligų neįstengia pusvalandį ramiai gulėti, nes jiems ši padėtis yra priverstinė, taip pat ligoniai, kenčiantys dėl dvasinės negalios, kitų gretutinių ligų.

- Kaip dažnai žmonės atidėlioja sprendimą operuotis?

- Natūralu, kad nerimaujama dėl kataraktos operacijos, kaip ir dėl kiekvienos intervencijos į kūną. Net šiandien turėjau keletą ligonių, kurių paklausiau: „Kodėl taip ilgai laukėte?“ Jie teisinosi bijoję.

Užsienyje daug kur kataraktos operacijos atliekamos privačiose klinikose. Žmogui psichologiškai geriau paaiškinus, kad tai nėra sudėtinga operacija, nes trunka mažiau kaip pusvalandį.

Tuo tarpu į mūsų centrą patenka sunkiausi ligoniai. Nors lęšiukas drumstėja senstant fiziškai sveikam žmogui, daug mūsų pacientų kenčia nuo kitų gretutinių ligų, pavyzdžiui, padidinto kraujospūdžio, diabeto, reumatoidinio artrito.

Pasitaiko atvejų, kai tam pačiam pacientui yra nustatytos kelios akių ligos - ne tik katarakta, bet ir glaukoma, geltonosios dėmės degeneracinė liga. O tai reiškia, kad po kataraktos operacijos gresia daugiau komplikacijų.

- Tai įmanoma padaryti pašalinus drumstą lęšiuką.

Tačiau dirbtinis lęšiukas nesugrąžins geresnio regėjimo, jei yra tinklainės pakitimų, pavyzdžiui, amžinė geltonosios dėmės denegeracija ar kitų ligų.

Nustačius glaukomą, nepaisant visų gydymo būdų, regėjimas silpsta, ir mes nieko negalime padaryti. Tokiu atveju neišgelbės net kataraktos operacija.

- Vienas iš būdų koreguoti trumparegystę ar toliaregystę - šalinti skaidrų lęšiuką. Tai nėra kataraktos operacija, nes lęšiukas yra normalus.

Toks principas nėra naujas. Jis taikytas prieš 30 metų, kai trumparegiams bandyta šalinti skaidrų lęšiuką. Kadangi to meto operacijos nebuvo technologiškai tobulos, šis metodas nepasiteisino.

Bet medicina nestovi vietoje. Dabar pakeitus lęšiuką dirbtiniu, kuris tinkamai laužia spindulius, nereikia akinių, nes nelieka refrakcijos ydos.

- Su amžiumi smegenų zona, atsakinga už regėjimą, taip pat sensta. Ar žmogaus neištiks šokas, jei visą gyvenimą buvo trumparegis, o po operacijos jam nebereikia nei akinių, nei lęšių?

- Jei žmogus nešioja akinius daug metų, nepatariama įsodinti tokių lęšiukų, kad jis galėtų žiūrėti į tolį be akinių. Pagyvenusio žmogaus smegenys būna mažiau plastiškos. Todėl operacija dažnai neteikia didelio pasitenkinimo.

Kitas pavyzdys - trisdešimtmetis vyras buvo nuo vaikystės trumparegis. Susirgus neaiškios kilmės inkstų uždegimu, jam buvo skirtos didelės dozės kortikosteroidų, o šie vaistai gali turėti šalutinį poveikį - lęšiuko drumstėjimą.

Kai abiejose akyse išsivystė po kataraktą, šiam vyrui vienintelė išeitis liko operacija.

Jos išvakarėse nutarėme, kad pakeitus lęšiukus vyras ir toliau liks trumparegis. „Žiūrėk, aš taip pat esu trumparegis, man tai netrukdo, gyvensi ramiai“, - bandžiau jį įkalbėti.

Bet kitą rytą pacientas apsigalvojo: „Geriau padarykite taip, kad nebūčiau trumparegis“.

Kai išoperavome vieną akį, o vėliau - kitą ir įsodinome tokius lęšius, kokių prašė, vyras lengviau atsiduso: „Pagaliau pasikeitė mano gyvenimas, aš tiek daug kentėjau“.

O kiti pacientai iš anksto įspėja: „Žinau, kad galite įdėti tokius lęšius, kad normaliai matyčiau, bet aš neįsivaizduoju savęs be akinių“.

- Kada reikia kreiptis į akių ligų specialistą? Kaip dažnai profilaktiškai tikrintis akis?

- Katarakta gali vystytis tiek vienoje, tiek abiejose akyse vienu metu.

Yra daug šios ligos požymių, pavyzdžiui, akyje atsiranda švelnus rūkas, ilgainiui jis tirštėja. Iš lėto blogėja regėjimas. Neskauda, o regėjimas gęsta po truputį. Žiūrint tamsoje į šviesos šaltinį matyti daug spindulių.

Operuoti kataraktą siūloma tada, kai žmogus įsitikina, - drumstas lęšiukas trukdo gyventi taip, kaip jis įpratęs. Pavyzdžiui, žmogus negali medžioti, įverti siūlo į adatą, sudėtinga vairuoti maktį, nes apakina daug atšvaitų.