Iškrypęs kojos pirštas - ne tik estetinė problema

- Nors daug kas mano, kad pirštai iškrypsta dėl įpročio avėti aukštakulnius batelius ar dėl plokščiapadystės, tai tik iš dalies teisinga. Iš tiesų ši deformacija dažniausiai yra paveldima. Net apie 80 proc. pacientų pastebi, kad tokią deformaciją turėjo ir motina, senelė ar kiti giminaičiai.

Tačiau ir išoriniai veiksniai - siauranosė, aukštakulnė avalynė, be abejo, ilgainiui gali deformuoti sveikas pėdas.

Ši pėdos patologija yra susijusi ir su raumenų bei raiščių silpnumu, jų funkcijos sutrikimu. Tad įtakos tam kartais turi ir dažni nėštumai. Jei moteris priauga daug svorio, dėl padidėjusio krūvio išlaisvėja raiščiai, gali prasidėti pėdos deformacija.

Moterims ši deformacija išsivysto net dešimt kartų dažniau nei vyrams.

- Jei tai progresuojanti ir skausminga deformacija, vienintelis gydymas - operacija. Konservatyvios priemonės, pavyzdžiui, tarpupirščiai, yra neefektyvios ir tam tikrais atvejais gali būti netgi kenksmingos. Juos naudojant, mažieji pirštai stumiami į šoną ir gali atsirasti jų deformacijos.

- Ar piršto iškrypimas - tik estetinė problema, ar tai turi įtakos ir sveikatai?

- Tai tikrai ne tik estetinė problema. Kadangi greičiau susidėvi padiniai pirštų sąnariai ir atsiranda skausmai, pirmiausia tai - ortopedinė problema.

Mes remiamės pėda, - tai nedidelė kūno dalis, kuriai tenka nešti viso kūno svorį, tad atsispyrimo metu apkrovos jėga yra labai didelė. Žmonės dažnai net neįsivaizduoja, kokį krūvį jų pėdos patiria.

Pacientai į mus dažniausiai kreipiasi dėl skausmų, o ne dėl estetikos.

- Pirmieji skausmai yra signalas, kad reikalinga gydytojo ortopedo konsultacija. Negydomi kauliukai kuo toliau, tuo labiau kankina skausmais, deformuojasi ir kiti pėdos pirštai bei visa pėda. Kuo anksčiau, pajutus pirmuosius pėdos deformacijos požymius ir skausmą, bus kreipiamasi į gydytoją ortopedą, tuo gydymo eiga bus lengvesnė ir greitesnė.

- Svarbiausia - prižiūrėti pėdas, padėti joms būti sveikoms, nealinti jų nepatogia avalyne. Juk jos nešioja mūsų kūną, laiko visą jo svorį. Tad rekomenduočiau labai atidžiai rinktis patogią, fiziologinę avalynę, kurios pakulnė būtų dviejų-trijų centimetrų aukščio, o priekis - pakankamai platus. Patartina vengti aukštakulnių arba bent jau nenešioti jų dažnai ar ilgai.

- Konsultuodamas pacientus visuomet laikausi nuostatos - kol nekankina skausmas ir diskomfortas, tol nereikia ir operacijos. Bet kuri chirurginė intervencija turi tam tikros rizikos, tad ta rizika turi būti įvertinta.

Apie operaciją galima galvoti tada, kai pėdos skausmai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. Skausmai juntami ne tik dėl kauliuko trynimosi į nepatogų batą, nuospaudų, bet kyla ir pačiame pade pavaikščiojus. Varginantis skausmas - tai signalas, kad reikalingas gydymas ir geriau to ilgam neatidėlioti. Kuo mažesnė deformacija, tuo lengvesnė operacija ir geresni rezultatai.

- Operacijos metodiką chirurgas pasirenka priklausomai nuo paciento amžiaus, deformacijos lygio bei kaulo struktūros. Operacija apima ne tik kaulo atkūrimą, bet ir visų aplinkinių audinių korekciją. Jos metu taikoma intraveninė nejautra. Operacija trunka apie valandą.

- Kas vyksta po operacijos? Kada žmogus gali grįžti į darbą ir prie savo kasdienės veiklos?

- Šiuolaikinė chirurgija yra komfortabili. Po operacijos vieną-dvi dienas jaučiamas labai nežymus skausmas, kurį nuslopina medikamentai. Jei deformacija nėra didelė, pooperacinis laikotarpis trunka apie mėnesį. Tie, kurie dirba sėdimą darbą, į jį gali grįžti maždaug po penkių savaičių.

Po operacijos kurį laiką galima remtis tik kulnu. Dabar yra sukurti specialūs pooperaciniai batai, kurie padeda vaikščioti pakankamai komfortabiliai ir saugiai. Labai svarbu klausyti gydytojo nurodymų, nes užtenka netaisyklingai pastatyti koją, ir visas darbas nueis perniek.

Fizinį pėdos krūvį po operacijos reikia atkurti palengva, taikyti fizioterapijos procedūras, daryti tam tikrus mankštos pratimus. Tad laikotarpis po operacijos labai priklauso ir nuo paciento sąmoningumo bei nusiteikimo.

- Patartina operuotis po vieną pėdą. Būtina, kad operuota pėda visiškai sugytų, būtų atkurtos jos funkcijos, tik tada operuoti kitą.

- Toks gydymas dažniausiai būna sėkmingas. Gerai atlikus operaciją, tikimybė, kad deformacija atsinaujins, - apie 5 proc. Tokia tikimybė didesnė ir tuomet, kai operacija atliekama vaikams, kurių skeletas dar galutinai nesusiformavęs. Todėl rekomenduojama operuoti suaugusius žmones. Operacijos rezultatus gali komplikuoti ir pakartotinė trauma.