Pas vaikų odontologą - be baimės

Apie vaikų dantų priežiūrą kalbamės su „Northway“ medicinos centro vaikų odontologe Rūta Žaliūniene.

- Ar galima teigti, kad dėl sugedusių vaikų dantų kalti tik jų tėvai?

- Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 50 proc. dantų ėduonies lemia genetiniai veiksniai. Daugelis turbūt pamanys: „Mano dantys silpni, tokie patys - ir mano vaiko, ir aš dėl to nekaltas“. Bet 50 proc. atveju kaltė vis dėlto tenka tėvams.

Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas iki 3 metų dar tikrai negali kokybiškai išsivalyti dantų. Todėl nuolatinė tėvų priežiūra reikalinga tol, kol neįsitikinate, kad vaikas pats teisingai ir kokybiškai išsivalo dantis, o įprotis tai daryti tampa neatsiejama dienotvarkės dalimi.

- Vaikų dantų priežiūra reikalinga nuo tada, kai jie prasikala. Iš pradžių galite naudoti švarios marlės atraižą, sudrėkintą šiltu virintu vandeniu, vėliau - specialų kūdikiams skirtą šepetėlį, kurį tėvai užsimauna ant piršto. Vėliau jau galima duoti vaikui mažą minkštą šepetėlį ir leisti pačiam pamėginti išsivalyti dantis.

Dantis valyti reikia 2 kartus per dieną, ryte ir vakare. Rekomenduočiau naudoti dantų pastą su fluoru - jis didina dantų emalio atsparumą ir padeda dantis išlaikyti sveikus.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko mitybą. Nors daugelis teigia propaguojantys sveikuolišką gyvenimo būdą, dažnai tėvai už gerą elgesį odontologo kabinete kaip atlygį žada vaikams saldumynus, bulvių traškučius, gazuotus gėrimus.

Dar vienas kasdienis pavyzdys - kai vaikui nuolat sakoma, kad kažką valgyti ar gerti nesveika, bet realybėje vaikas mato, kaip tėvai, pavyzdžiui, žiūrėdami televizorių, užkandžiauja tais pačiais„nesveikais“ produktais.

Svarbu, kad tėvai patys rodytų vaikui sektiną pavyzdį.

- Silantai - tai dantų ėduonies profilaktikai skirta priemonė, neleidžianti bakterijoms ir angliavandeniams ardyti danties emalio. Dantis švariai išvalomas ir užliejamas apsaugine medžiaga, kuri turi dvejopą poveikį: neleidžia į danties kramtomąjį paviršių patekti maisto likučiams, minkštoms apnašoms ir, savo sudėtyje turėdama fluoro ir jį nuolat išskirdama į dantį, stiprina danties emalį.

- Įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina dantų dengimo silantais efektyvumą, ir aš labai rekomenduoju tai daryti. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams dantų ėduonies atsiradimo galimybė mažesnė 80-90 proc.

- Kokio amžiaus vaikams reikėtų atlikti šią procedūrą ir kas kiek laiko kartoti?

- Dantis dengti silantais galima vaikams nuo 5-6 metų, išdygus pirmajam nuolatiniam dančiui, iki 15 metų, kol sąkandis pilnai pasikeičia į nuolatinį.

Tačiau silantas nėra amžinas - dažniausiai išsilaiko apytiksliai 2 metus. Tada, jeigu reikia, galima silantą pakeisti.

Tačiau efektyviausia ir rekomenduojama tai daryti vos išdygus nuolatiniams dantims, nes ką tik išdygusiuose dantyse būna mažai mineralų, ir apsauga jiems būtina.

- Ar reikia gydyti vaiko pieninius dantis, jeigu jų neskauda? Juk jie vis tiek iškris ir užaugs nauji?

- Pieninius dantis gydyti būtina ir tai daryti reikia nelaukiant, kol pradės skaudėti. Pieninio danties ėduonis gali tapti ne tik skausmo, tinimo priežastimi - pūliniai, susidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti nuolatinio danties užuomazgą. Todėl labai svarbu dantis laiku gydyti.

Labai svarbus vaidmuo einant pas dantų gydytoją tenka tėvams. Vaikui būtina paaiškinti, kokia svarbi yra burnos ertmės priežiūra, profilaktinis patikrinimas ir gydymas. Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti dantų gydytoju, apsilankymo pas jį traktuoti kaip bausmės ar vaikui girdint kalbėti, kaip baisu pas dantų gydytojus ar kaip jūs patys bijote.

Šiais laikais gydymas nekelia skausmo, todėl tikrai nesukels mažyliui blogų emocijų ir nepaliks nemalonių prisiminimų.

Vaikų dantys gydomi atsižvelgiant į psichologinį vaiko pasiruošimą odontologiniam gydymui. Daug dėmesio skiriama vaikams, bijantiems dantų gydymo.

Patyrę vaikų odontologai, turintys specifinių žinių bei bendravimo su vaikais įgūdžių, įvairių metodikų dėka sugeba įveikti didžiosios dalies vaikų baimę, išsklaidyti jų nerimą. Gydytojas nuolat bendrauja su vaiku, pasakoja, kas bus daroma toliau.

Jeigu bendradarbiavimo su vaiku nepavyksta pasiekti psichologinėmis priemonėmis, taikomi farmakologiniai metodai - sedacija arba bendroji nejautra. Visais atvejais vaikams užtikrinamos procedūros, nekeliančios skausmo.