Dėl negydomos dantų ligos - infarkto pavojus

Šią problemą neretai paaštrina tai, kad jauni žmonės tiesina dantis kabėmis - nebelieka tarpo tarp dantų, sunkiau išvalomos apnašos. Reikalinga ypatinga priežiūra ir nuėmus kabes, kadangi dantys būna sujungti vieliniu įtvaru, apsunkinančiu higieną.

Periodontito pradžia - gingivitas - tai dantenų uždegimas. Dantenos paburksta, tampa jautresnės, raudonos ar vyšninės spalvos, kraujuoja. Todėl dažnas, tausodamas dantenas, ima dar blogiau valyti dantis.

Negydomas gingivitas progresuoja į periodontitą - dantį supančių audinių, raiščių, kaulo uždegimą ir tų audinių praradimą. Minkštos apnašos ima kauptis ir po dantenomis, ant kurių laikui bėgant nusėda kalcis ir fosfatai, esantys seilėse - susiformuoja dantų akmenys.

Akmenys būna gelsvi, rusvi, porėti ir pilni mikroorganizmų. Taip sudaromos sąlygos uždegimui, todėl pradeda irti audiniai, supantys dantį, ir žandikaulio kaulas. Tarp danties ir dantenų atsiranda tarpas - vadinamoji kišenė.

Dantenas paspaudus, gali pasirodyti pūliai, iš burnos sklinda blogas kvapas - pats žmogus neretai jo nejaučia.

Visi žino, kad pirštui supūliavus, jį reikia gydyti, bet neretai nesijaudina dėl pūlinių burnoje. O tai pavojinga - su krauju mikroorganizmai gali būti išnešioti po visą kūną ir sukelti problemų kituose organuose.

Profesoriaus G.Meyerio iš Vokietijos duomenimis, šie žmonės patiria 20-25 proc. didesnę rizika susirgti infarktu, insultu, ateroskleroze.

Nėščiosioms kyla pavojus pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Lietuvoje nėščios moterys prieš gimdymą tikrinamos dėl ėduonies, nors didesnę riziką kelia periodontitas.

Šios ligos išsivystymui turi įtakos amžius, imuninė sistema, psichoemociniai veiksniai, genetinis paveldėjimas, įvairios ligos (diabetas, osteoporozė), netikslūs dantų protezai, blogai uždėtos plombos, sąkandžio problemos, atskirų dantų netaisyklinga padėtis žandikaulyje. Rūkymas - taip pat rizikos faktorius.

Pirmiausia - gera higiena. Reikia taisyklingai valytis dantis mažiausiai du kartus per dieną. Nepakenktų ir trys kartai.

Tinkama priemonė - ir kramtoma becukrė guma po valgio.

Šepetėlis turi būti minkštas, jį keisti reikia kas 2-3 mėnesius. Kartą per savaitę būtina išplauti šepetėlį su muilu. Elektriniai šepetėliai irgi gerai išvalo dantis, geriau pasiekia sunkiai prieinamas vietas.

Tarpdančių siūlas - svarbiausia priemonė norint išvengti periodontito ir jį gydant - valyti reikia apkabinus dantį siūlu ir vertikaliais judesiais. Tik siūlu galima išvalyti minkštas apnašas, esančias po dantenomis, iš kurių gali susiformuoti akmenys. Be to, siūlas apsaugo nuo ėduonies atsiradimo tarpdančiuose.

Pakanka valyti vieną kartą per dieną, vakare.

Tarpdančių šepetėliai irgi gerai, bet jie neišvalo apnašų po dantenomis. Kaip teisingai naudoti šepetėlį, siūlą gali parodyti specialistas.

Dar labai svarbus dalykas - liežuvio valymas. Pernai rudenį Lietuvoje viešėjo šimtametis jogas iš Indijos - visus stebino, kaip jis nesunkiai užsikelia koją ant sprando. Pasakodamas, kaip sulaukti šimto metų ir gyventi visavertį gyvenimą, jogas minėjo ir liežuvio valymą - mat ant liežuvio kaupiasi labai daug mikroorganizmų.

Liežuvis valomas rytais, specialiu valikliu. Periodontitu sirgusių pacientų būklė ir sveikimas po po chirurginių intervencijų ženkliai pagerėjo, kai jie ėmė valyti liežuvį.

Profilaktiniai skalavimo skysčiai neišsprendžia periodontito problemos. Jie neveikia mikroorganizmų, esančių dantenų „kišenėje“.

Gydomieji burnos skalikliai kiek efektyvesni.

Svarbu ir pasirinkti tinkamą dantų pastą - kad joje būtų medžiagų, stabdančių akmenų susidarymą. Paradoksalu, bet net ir labai brangios pastos, skirtos periodontito gydymui, šios medžiagos kartais neturi - tai leidžia greičiau susidaryti akmenims, dėl kurių iškyla periodontitas.

Tačiau visų išvardintų priemonių neužtenka. Norint išsaugoti dantis būtina profesionali priežiūra. Kvalifikuotas dantų higienistas ne tik gerai nuvalo visas apnašas, bet ir nustato atsiradusias problemas. Rekomenduojami du apsilankymai per metus, o sergant užleista ligos forma - trys ar net keturi.

Jei dėl periodontito netekote daug kaulo, dantys gali pradėti kristi. Tada reikalingas chirurginis įsikišimas.

Lietuvoje dažniausiai atliekama vadinamoji „lopo“ operacija - apipjaustomos dantenos, pašalinamos „kišenės“, sustabdomas procesas.

Atkurti galima iki 80 proc. kaulo - tam naudojami kaulo pakaitalai, kurie po kiek laiko perauga natūraliu kaulu. Taip išsaugomi savi dantys. Operacija yra neskausminga, o žmogus išlieka darbingas.